Pastaruoju metu išties nemažai kalbama apie verslumą. Tačiau kalbama apie verslumui palankią aplinką, teisinę bazę ir kitus išorinius veiksnius, galinčius turėti įtakos verslo kūrimui.
Tačiau jei stokosi pasitikėjimo savimi, noro tobulėti, bet bijosi rizikuoti, nepadės nei palanki verslo aplinka nei geriausia verslo idėja. Kas būčiau ir ką veikčiau dabar, jei Tą sykį būčiau nusprendęs supasuoti.
Labai gerai pamenu, kai dar mokykloje kolekcionuodavome, mainydavomės ir prekiaudavome įvairiu „turtu“. Lipdukai, saldainių popierėliai, pašto ženklai, kramtomos gumos „nuotykių“ kolekcijos, senoviniai pinigai. Pamenu, kaip vienas iš mano klasiokų į mokyklą atsinešė kažkokią keistą monetą. Na tokia ir suplota, ir palankstyta, ir įskilusi. Arimuose rado...
Mano pirmas klausimas buvo – už kiek parduotum? Beveik tuo pat metu mano geriausias draugas paklausė to paties. Brangu. Tikrai neturėjau tiek pinigų, nes pardavėjas, suvokdamas, kad atsirado konkurencija, kainą „užlankstė“ nevaikišką. 1000 Vagnoriaus palaimintų „žvėriukų“. Su draugu susėdom ir sutarėm, kad perkam monetą per pusę. Pusę reikiamos sumos jis iš tėvų pasiskolino, kitą pusę pasiskolinau aš. Nupirkom. Mano tėvai tą monetą nuvežė į Biržų pilies muziejų tyrimui. Net nesigilinę, muziejaus darbuotojai mums pasiūlė keturiskart didesnę kainą. Žinoma, pardavėm. Pinigus pasidalinom per pusę, skolintus atidavėm tėvams. Taip mums abiems gimė aistra kolekcionuoti senovines monetas...
Ko mus išmokė šis mažytis nutikimas? Pasitikėti nuojauta. Rizikuoti. Nupirkti vertingą prekę bendradarbiaujant, o ne konkuruojant. Prisiimti atsakomybę ir pasiskolinti, mūsų tuometiniu suvokimu, nemažą sumą pinigų. Įgyta patirtis ir patirtas malonumas pažadino verslininko alkį. Pomėgis liko visam gyvenimui. Vis dar kolekcionuoju. Tik dabar ne monetas, o senus motociklus.
Jei nuo šiandien iš savo žodyno išmesi žodį „problema“ ir vietoje jo imsi naudoti žodį „uždavinys“, atimsi darbą iš psichologų.
Dabar jaunąją kartą raginu bet kokią metodiką išmokti taikyti visų pirma sau. Išmokti atsakomybės ir pasitikėjimo savimi teorijos nėra sudėtinga. Svarbu atrasti motyvaciją. O pagrindinis motyvas – suvokimas, kad tai iš tikrųjų veikia. Šiais metais edukacinėje vaikų stovykloje „Griaunam“ paprašiau vaikų užrašyti sakinį – „Turiu problemą: bijau kalbėti prieš auditoriją“ – „Mano problema – scenos baimė“. Išsiaiškinome, ką reiškia žodis „problema“. Išvertus iš graikų kalbos, problema – uždavinys, užduotis, klausimas be atsakymo“. Nubraukėme žodį „problema“. Vietoje jo užrašėme žodį „uždavinys“. Ką gavome? „Turiu uždavinį: bijau kalbėti prieš auditoriją.“ „Mano uždavinys – scenos baimė“. O ką reiškia žodis uždavinys? „Uždavinio sakiniu, nusakomas konkretus laikas, matavimai, siekis“. Taigi, pradėjome spręsti savo tikruosius uždavinius.
Jei nuo šiandien iš savo žodyno išmesi žodį „problema“ ir vietoje jo imsi naudoti žodį „uždavinys“, atimsi darbą iš psichologų... Kodėl? Nes neturėsi problemų – turėsi tik uždavinius, kurie bus išmatuojami laike ir bus įvertinami rezultatais. Ką tai turi bendro su verslumu? Įsivaizduokite, jei pamatęs senovinę sidabrinę monetą būčiau pasakęs sau – „bus problemų parduodant“. Klausimą palieku atviru, tačiau, žinau, kad šios istorijos nebūtų. Beje, ar žinote, kad Amondawa gentis neturi žodžio „laikas“. Ir žmogaus amžių apibūdina keisdami vardą ir prie jo pridėdami tam tikrus žmogaus pasiekimus bei užimamą statusą bendruomenėje.
Mindaugas Vidugiris - projektų „Sniego gniūžtė“, „Sėkmės mokykla“ lektorius, VšĮ. "Griaunam" direktorius, Lietuvos nevalstybinių mokslo ir studijų įstaigų asociacijos prezidentas. Skaito motyvacines paskaitas jaunimui, domisi saviugda, sveika gyvensena, Lietuvos kulinariniu paveldu, antikvariniais motociklais, tačiau tikrosios gyvenimo aistros – holistinis švietimas ir visuomeninė veikla.
