Trečiojoje dalyje rašiau apie tai, kaip yra svarbu surasti patikimus tiekėjus, kuriais galėtum pasitikėti ir sėkmingai dirbti. Pastaruoju metu daugiausiai galvoju apie savo produkcijos realizaciją ir daugiausiai dėmesio skiriu pardavimų didinimui.
Norom nenorom „PastaPasta“ palyginu su kūdikiu, kuriam jau 8 mėnesiai. Tokiame amžiuje vaikai jau ropoja, įsikibę bando stotis ir žengti pirmuosius žingsnius. Į ką kabinasi mano fabrikėlis, kuria kryptimi žingsniuoja ir ką savo kelyje sutinka – šioje mano dienoraščio dalyje.
Po suvokimo, kad į mažas krautuvėles, kaip buvo numatyta verslo plane, mūsų nepriims dėl objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, strategiją teko keisti. Vietoje jaukių krautuvėlių žvilgsnį teko nukreipti į stambius, savo mastu grėsmingus, prekybos centrus. Bet prieš tai – alternatyvų paieškos.
Vietos plėtrai beieškant
Verslo bendradarbiavimo prasme prekybos centrai yra patrauklūs, nes juose apstu vartotojų. Būti gamintoju ir neturėti vietos produkcijai realizuoti reiškia pasmerkimą. Smulkūs gamintojai nesudaro kritinės masės, kad galėtų sukurti atsvarą prekybos centrams. Kita vertus, kad nereikėtų kaltinti stambaus verslo, galima sakyti, kad ši tendencija tiesiog vystosi del statiškų, monochromiškų taisyklių.
Pagalvojus apie alternatyvas: svarsčiau apie prekyvietes, turgus, bet sąlygos vystyti ten savo veiklą yra nekonkurencingos, nors turgų ar prekyviečių tradicijos yra gilios. Nusprendęs apsipirkti turguje, vartotojas nusiteikia atitinkamai. Ten vyrauja visai kitokia atmosfera, galimybė pasiderėti, betarpiškas bendravimas su gamintoju ar pardavėju, malonūs pasikalbėjimai.
Nežinau kaip Jums, bet kai lankausi turguje, atsiranda kažkokia sąmoningesnė pagarba gaminiui ir gamintojui. Suvoki, kad savaime viskas neatsiranda. Buvo sėta, ravėta, pjauta, džiovinama, fasuojama, vežama. Pirkti daiktus turguje maloniau, nes jauti, kad ir tu esi visos šios ilgos grandies dalyvis. Viskas įgauna prasmę. Bet šiandieną, ypač didmiesčiuose šis jausmas dingsta...
Prekybininkai neskuba į turgus, nes ten nesilanko tiek žmonių, kad veikla turėtų didelę ekonominę naudą, o žmonės čia nebeskuba, nes turguje nesikaups taškai už pirkinį ir nenusipirksi dviejų pakuočių už vienos kainą.
Dėl to šios minties atsisakiau.
Parduotuvė parduotuvėje
Su mano praeitą sykį minėtais restoranais sėkmingai dirbame ir toliau. Tad dalį produkcijos realizuoju ten. Labai netikėtas buvo kito „SociumasLT“ personažo virtuvės šefo Deivydo skambutis, kurio rezultatas – pirmoji partija mano šviežių tagliatelle makaronų jo naujajame restorane. Beje, vienas apie kito verslus sužinojome būtent „SociumasLT“ skiltyje. Dabar nuolat tiekiame jam makaronus, kurie dažniausiai būna įtraukiami į vaikų meniu.
Vis dėlto, turint galimybių didinti gamybos pajėgumus, turėjau ieškoti kitų pardavimo vietų. Tad naujas tikslas – vieta prekybos centro lentynoje. Suprantama, tam, kad patektume į prekybos centro asortimentą, privaloma atlikti „namų darbus“.
Naujos sąlygos, reikalavimai, standartai – nauji iššūkiai, kurie kartais atrodė neįveikiami. Keliai vedė į įvairias organizacijas, susitikimų būta su įvairiais žmonėmis. Kalbėjimo tonas, manieros ir kultūra skirtingose vietose buvo vis kitokios. Vieni įkvėpdavo, kiti patardavo, treti nublokšdavo į kelio pradžią.
Tad nusprendžiau atidaryti parduotuvę parduotuvėje (ang. shop in shop). Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje plačiai paplitusios tokios parduotuvės. Prekybos centrai į savo erdves įsileidžia smulkius amatininkus, gamintojus, suteikia jiems plotą, srautą ir galimybę daryti verslą. Aišku prekybos centras tame mato nauda – tai unikalesnis produktas, asmeniškesnis kliento aptarnavimas, prekybos centrui kuriantis pridėtinę vertę.
Praeitą savaitę Šiaurės miestelio Rimi Hypermarket atidarėme pirmąją savo parduotuvę parduotuvėje. Dirbame savarankiškai, už produktą atsako „PastaPasta“. Klientus taip pat aptarnauja mūsų darbuotojai, tad galime pasidžiaugti, kad mūsų kolektyvas pagausėjo (tai taip pat svarbus rodiklis). Kas rytą iš fabrikėlio atvažiuoja šviežių raviolių ir makaronų. Kaip ir „PastaPasta“ firminėje krautuvėlėje, taip ir prekybos centro parduotuvėje, produkcija pardavinėjama sveriama. Beje, tarptautinėje brūkšninių kodų (barkodų) sistemoje jau turime savo tiekėjo kodą!
Įvertinus šį etapą, galiu tik pasakyti, kad ir prekybos centre produktai neatsiranda iš niekur. Tik patekus į šį sūkurį, suvoki, kokios milžiniškos žmonių pastangos visose grandyse yra sudėtos į tai, kad vartotojai turėtų tai, ką turi šiandieną prekybos centre. Praktiškumas, patogumas, greitas aptarnavimas, ypač platus asortimentas. Kiekviena prekė lentynoje turi savo istoriją, o kai pasigilini, tos istorijos stebina.
Kokie tolimesni planai – sunku atsakyti. Kiekvieną dieną turi stebėti rinką ir ieškoti vietų, kur galėtų pasirodyti produktas. Lygiai taip pat kiekvieną dieną turi būti pasiruošęs patiems netikėčiausiems dalykams. Bet apie tau jau kitame įraše.
Daugiau projekto „Verslumo skatinimas“ sėkmės istorijų galite rasti SociumasLT rubrikoje „Verslaujam“.
Planuojantys pradėti savo verslą dėl lengvatinių paskolų gali kreiptis į Lietuvos centrinę kredito uniją arba artimiausią kredito uniją. Informacijos galima teirautis nemokamu tel. numeriu 8 800 11211 arba ieškoti čia.
