„GetJar“ įkūrėjas I.Laursas: svarbiausia - kokybiškas idėjos įgyvendinimas

„The Startup Kitchen“ jaunuolius pakvietė į pirmą atvirą paskaitą, kurios lektorius buvo geriausias 2011m. Europos verslininkas, kompanijos „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas. Verslininkas skaitė paskaitą apie verslo kūrimo filosofiją, verslo galimybes Lietuvoje bei Silicio slėnyje.

I. Laursas projekto organizatoriams taip pat papasakojo apie savo verslo pradžią, verslumo sampratą bei idėjos vertę:

Kada pradėjote galvoti apie karjerą? Kada supratote, kad jūsų karjeros kelias yra verslas?

Jau pirmaisiais studijų metais dėsčiau anglų kalbą, norėdamas finansuoti savo studijas. Tai buvo pirmasis kelias į pusiau privatų verslą, nes tuomet susirasti darbą su lanksčiu darbo grafiku bei geru atlyginimu buvo praktiškai neįmanoma.

Tad pakankamai anksti paragavau, verslo bei jam reikalingos atsakomybės. Juk versle negalioja daugelis samdomo darbo taisyklių: negali eiti namo 18h, jei sergi - darbdavys bei „Sodra“ visko neapmoka, nėra nemokamų atostogų... Taigi, anksti supratau, kad reikia dirbti ir uždirbti, kitaip tariant, pačiam savimi pasirūpinti. Manau, tokia nuostata yra labai svarbi gyvenime ir ja turėtų vadovautis kiekvienas žmogus.

Kaip ten bebūtų, pirmaisiais studijų metais supratau, kad samdomas darbas studijų metu nebūtų išeitis, nes sąlygos buvo visiškai kitokios ir apskritai manęs netenkino. Trečiame, ketvirtame kurse perėjau prie kito hobio: programavimo, interneto. Supratau, kad būti sau pačiam vadu yra labai „sveika“ tiek finansine prasme, tiek ta, jog gali veikti, ką nori. Taigi, universitetinių studijų pabaigoje tikrai žinojau, kad tai bus savarankiškas, nuosavas verslas. Tačiau kurioje konkrečiai srityje dirbsiu: ar informacinėse technologijose, ar internete, dar nebuvau apsisprendęs.

O kada tai supratote?

Na, dar ir šiandien negaliu pasakyti, kad tai tikrai mano sritis. Internete pradėjau dirbti 2000 m., o 2002 – 2003m. supratau, kad mobiliosios technologijos daug žadančios. Tuomet ir pasirinkau dabartinę savo kryptį.

Kokia buvo pati verslo pradžia?

Matote, skirtingai nuo kitų verslų, negaliu pasakyti, kada buvo tiksli pradžia. Pirmiausia, dėsčiau vien tik anglų kalbą, po to tai pradėjau derinti su privačiais internetinių svetainių užsakymais... Tik po poros metų tokių užsakymų vykdymo atidarėme pirmąjį biurą, nes reikėjo žmonėms duoti konkretų adresą, telefono numerį. Taigi, mano atveju konkrečios pradžios nebuvo. Nuo hobio iki uždarbiavimo, sėdėjimo kontoroje ir atsakinėjimo į skambučius prabėgo trys metai.

Su kokiais sunkumais susidūrėte?

Didžiausius sunkumus atradau tik po 5 – 6 metų. Dabartiniu mano vertinimu, tuomet trūko bazinių žinių apie verslo kūrimą. Tačiau tuo metu to stygiaus visiškai nejaučiau, nes tiesiog nežinojau, ko nežinojau.

Taigi, viena iš priežasčių, kodėl skaitau paskaitas jauniems žmonėms, yra ta, jog supratau, kad bazinės žinios apie verslo kūrimą, gali sutaupyti pradedantiems verslininkams nuo 3 iki 10 metų laiko.

Kita svarbi problema, kurią aš tuo metu jau supratau, tai profesionalumo stoka. Pradėjus bet kokį darbą iškart po studijų, negali pasigirti didele patirtimi jokioje srityje. Tačiau mano atveju, visos technologijos buvo pakankamai jaunos. Tiek internete, tiek mobiliose technologijose nebuvo labai gerų specialistų – visi buvome panašiame lygmenyje. Produktai pasaulio mastu nebuvo tokie tobuli, kokie yra dabar. Taip pat Lietuvos verslas apskritai buvo pakankamai jaunas. Konkuravome su kompanijomis, kurios taip pat turėjo mažai patirties. Taigi, tai buvo tarytum šiltnamis, kuris leido atsispirti.

Kaip manote, su kokiais sunkumais šiandien susiduria jaunieji verslininkai?
Nors matome, kad jaunų žmonių supratimas, kas yra verslas ir kaip jį daryti, labai patobulėjo, tačiau, mano nuomone, lyginat situaciją Silicio slėnyje ar mums artimesnėje Didžiojoje Britanijoje, mes dar turime daug ko išmokti. O neturint bazinių žinių ir supratimo - galima padaryti labai daug klaidų.

Kaip vertinate jaunų žmonių galimybes pradėti verslą Lietuvoje?

Aš manau, kad idėjos sukūrimui ir jos įgyvendinimui tiek Lietuvoje, tiek Rytų Europoje yra sudarytos idealios sąlygos. Tačiau sukūrus sėkmingą idėją, ją išauginti iki pasaulinio masto paslaugos, tokios kaip „Facebook“ ar „Twitter“, yra labai sunku, netgi neįmanoma.

Taigi, dabartinė verslo sėkmės formulė, kuri yra pritaikoma - sukurti idėją Lietuvoje ir matant, kad idėja iš tikrųjų sėkminga, toliau plėstis į užsienį.

O kaip suprasti, ar idėja turi potencialo ir gali būti sėkminga?

Svarbiausia yra įvertinti, ar idėja yra gyvybinga, ar vis dėlto jūsų produktas tik leidžia išsilaikyti jums patiems ir sumokėti mokesčius. Yra daug kitų kriterijų, pvz.: greitas augimas. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad per visą savo gyvenimą esu pradėjęs apie 50 tokių internetinių projektų. Pradėjus dabartinį projektą „GetJar“ aš per pirmąsias 4 savaites supratau, kad tai yra daug žadantis projektas. Augimo tempai buvo milžiniški: greitai augo lankytojų, programų kūrėjų skaičius, aplikacijų atsisiuntimai..

Ar užtenka tik geros idėjos?

Noriu pasakyti, kad idėjos vertė ir svarba yra pervertinama. Įgyvendinimas daug svarbesnis. Paprastas įrodymas: jūs parduotuvėje renkatės prekę - jūs renkatės geriausią prekę, o ne ieškote, kas pirmas tai sugalvojo. Sugalvoti idėją yra daug lengviau, nei ją kokybiškai įgyvendinti.
Iš kitos pusės, žmogus yra tokia būtybė, kuris siekia pasiekti kuo daugiau, sunaudojant kuo mažiau energijos. Tikėti, jog vakare aš sugalvosiu idėją, o ryte jau būsiu milijonierius – patogu. Tai reiškia, kad jam nereikės dirbti 10 metų, po 20 valandų. Tačiau tokių „pelenės istorijų“ nebūna. Norint kažką pasiekti reikia investuoti daug laiko ir pastangų.

Taigi, savaime idėja yra nedaug ko verta. Kokybiškas jos įgyvendinimas yra viskas.

Ką patartumėte jaunuoliams, kurie nesiryžta įgyvendinti savo idėjų?

Nebijokite. Baimė yra nežinios pasekmė, juk žmogus bijo to, ko nežino. Kaip dažnai sakoma, pirmas žingsnis yra dienos šviesa. Lankykitės jaunųjų verslininkų klubuose, įvairiuose renginiuose, paskaitose. Kai pradingsta baimė, lieka motyvacija, o tada galima pradėti veikti.

Kokios savybės yra būtinos, norint pradėti verslą?

Truputį išsiskirsiu su visuomenės nuomone, nes paprastai, kai klausiama, apie stereotipines savybes, būtinai bus paminėta lyderystė. Mano nuomone, viena pagrindinių savybių – rizikos tolerancija. Žmonės skirtingai supranta verslą: vieni mano, kad tai genialaus žmogaus sukurtas produktas, kiti – kad tai genialaus lyderio produktas. Mano nuomone, tai yra tiesiog rizika. Jūs išmainote saugų karjeros kelią. Dar kartą pasikartosiu - „sodros“ verslininkams negalioja. Jei tu nepadarai užsakymo, klientas tau nesumoka – tu neturi pinigų ne tik sau, bet ir savo darbuotojams. Taškas. Ir visų pirma, tai yra rizika. Žmonės natūraliai pasiskirstę į tuos, kurie mėgsta riziką, gali rizikuoti. Kitiems – tai yra psichologiškai nepriimtina, jiems reikia saugaus gyvenimo.

Kitas bruožas – atsakomybė. Vieni gali toleruoti atsakomybę: chirurgai, pilotai... Jie prisiima atsakomybę už tūkstančius žmonių gyvybes. Kiti tiesiog psichologiškai to negali ištverti. Taigi, jei jaučiate, kad atsakomybė nėra jums, verslą reikia pamiršti. Atsakomybės našta prieš darbuotojus, kuriuos samdote, yra labai stipri.

Visa kita be šių dvejų dalykų, nemanau, kad yra labai svarbu. Jūs nebūtinai turite būti lyderis ar profesionalas, bet du anksčiau minėti bruožai yra pagrindiniai.

Ar laikote save lyderiu?

Lyderį galime suprasti kaip žmogų, kuris daro kažką pirmas. Manau, kad esu toks lyderis. Kitas lyderis - toks, kuris sukuria idėją, motyvuoja ir suburia žmones. Šiuo atveju, taip pat laikau save lyderiu. Iš kitos pusės, lyderis gali būti ir tas, kuris prižiūri bei stebi, kaip vyksta darbas. Šia prasme, lyderiu savęs pavadinti negalėčiau.

Kas Jus labiausiai motyvuoja dirbti ir veikti toliau?

Vienas iš mano sėkmės matų – žmonių skaičius, prie kurio man pavyksta prisiliesti su savo produktu ar idėja. Galbūt todėl aš kadaise pasirinkau internetą, o ne darbą restorane ar dar kur nors. Restorane per dieną aptarnausi šimtą žmonių? O internete prisilieti prie 10 tūkstančių žmonių.

Kas mėnesį mūsų svetainėje apsilanko 30 mln. žmonių, 2 mlrd. atsisiuntimų. Skaičiai pakankamai dideli, bet dar yra, kur toliau judėti.

Turite daug ateities planų?

Tik trumpalaikių. Ilgalaikis planavimas nebeturi prasmės, nes ką suplanuoju 5 metams, peržiūriu per 2 metus, kad ir kas bebūtų. O ir mūsų srityje planuoti toliau negu metai yra sunku. Su kompanija mes sudarome 6 mėnesių planus, vizualiniai planai – dviems metams. O toliau neplanuoju.

Projektas „The Startup Kitchen“ taip pat turi planų netolimai ateičiai. Jau lapkričio 24d. 18h ISM universitete (Arklių g. 18) įvyks antroji šio projekto paskaita intriguojančia tema: „Trys verslo pradžios mitai arba, kodėl verslą pradeda... beždžionės?“. Paskaitos svečiai: verslo paslaugų įmonės „Pocket Office“ vadovas Nerijus Ramanauskas bei įmonės „Mokipay“ vadovas Mindaugas Rutkauskas. Po šios paskaitos, gruodžio mėnesį, įžanginės projekto konferencijos metu bus pristatomos ir vertinamos visos projektui pateiktos idėjos. Iki gruodžio 1 d. verslo idėjas galima registruoti projekto interneto svetainėje.