Savivaldybių skiriamos socialinės pašalpos ir kompensacijos turėtų pasiekti tik tuos gyventojus, kuriems valstybės parama išties reikalinga – nepasiturinčiuosius.
Piniginės socialinės paramos gavimas nuslepiant realias, dažnai iš nelegalios veiklos gaunamas pajamas, neteisingas šeimos sudėties nurodymas, lengva ranka gaunamos medicinos įstaigų pažymos apie sveikatos būklę, nesimokantys ir mokyklų nelankantys mokiniai – tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) šią vasarą veiklą pradėjusios Socialinės pagalbos tarnybos (SPT) įvardintų problemų aplankytose savivaldybėse pavyzdžiai.
Projekto reikšmingumas ir nauda
Savivaldybių skiriamos socialinės pašalpos ir kompensacijos turėtų pasiekti tik tuos gyventojus, kuriems valstybės parama išties reikalinga – nepasiturinčiuosius. Tai vienas iš tikslų, keliamų suburtai specialistų grupei. SPT galės realiai įvertinti egzistuojančią situaciją Lietuvos savivaldybėse ir nustatyti, kaip jose laikomasi įstatymo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo bei gavimo. Įvertinus situaciją, aptariama, ką savivaldybėje reikia tobulinti, kad piniginė socialinė parama būtų skiriama tikslingiau ir atsakingiau. SPT apsilankymai padeda optimizuoti savivaldybių socialinės paramos skyrių darbą, yra suteikiamos konsultacijos probleminiais klausimais. Šiais vizitais siekiama mažinti piktnaudžiavimo atvejų, padėti savivaldybėms ieškoti probleminių situacijų sprendimo būdų.
Paklaustas apie SPT įkūrimo priežastis ir tikslus, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas atskleidžia detales.
„Buvo nuspręsta suburti komandą, kuri vyktų į konkrečias savivaldybes ir savivaldybėms bei seniūnijų darbuotojams padėtų spręsti iškilusius klausimus, teiktų metodines rekomendacijas, nes, natūralu, pasikeitus tvarkai, kyla klausimų dėl jos įgyvendinimo, imtųsi konkrečių probleminių bylų ir aiškintųsi galimus piktnaudžiavimo atvejus, su savivaldybės vadovais aptartų jiems aktualius paramos skyrimo ir bendresnius socialinės apsaugos bei darbo srities klausimus“, – pasakojo ministras D. Jankauskas.
Dėmesys – ir nemokamam mokinių maitinimui
Nors ir gana retai, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet nemokamą mokinių maitinimą gauna šeimos, kurioms tokia pagalba nėra reikalinga. To galima išvengti kreipiantis į pedagogus bei kitus mokyklos darbuotojus, kad jie, matydami panašius atvejus, kreiptųsi į Socialinės paramos skyrius ir šie būtų informuoti apie esamą situaciją. Pasitaiko ir atvejų, kada nemokamo maitinimo talonai pardavinėjami kitiems moksleiviams. Mokyklos raginamos stebėti savo auklėtinius ir, matant atvejus, kuomet nemokamas maitinimas nebereikalingas arba, tikėtina, skirtas netikslingai, netylėtų ir praneštų tuo besirūpinančiai institucijai.
SPT komanda taip pat domisi mokyklos nelankančių vaikų situacija savivaldybėse. Paaiškėjo, jog aplankytose savivaldybėse tarp nelankančių mokyklos vaikų nebuvo rasta tokių, kurių tėvai būtų gaunantys socialines išmokas, o dauguma šių mokinių mokyklos nelanko dėl to, kad yra išvykę į užsienį.
Dažniausi pažeidimai
Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Daliaus Bitaičio teigimu, jau nemaža dalis Lietuvos savivaldybių sulaukė SPT vizitų. Nors visose aplankytose savivaldybėse situacija skirtinga, tačiau jau ryškėja tam tikros tendencijos – būtina daugiau dėmesio skirti individualių atvejų analizei ir socialinio darbo su didelei rizikai priskirtais paramos gavėjais stiprinimui. Kaip pavyzdį galima pateikti kelias situacijas, pastebėtas atliekant atvejo analizes, kurios leidžia susidaryti vaizdą, kokie pažeidimai nustatyti.
„Būtent individualių atvejų analizė geriausiai ir padeda atsijoti netikslinius paramos gavėjus. Pasitaiko atvejų, kai dokumentai tvarkingi, regis, parama iš tiesų priklauso, tačiau nuvykus pas paramos gavėją į namus, pakalbėjus su kaimynais, kartais – ir šeimos nariais, išaiškėja, kad realybė toli gražu nesutampa su pateiktais dokumentais“, – pasakoja D. Bitaitis.
Štai, pavyzdžiui, SPT komanda apsilankė vienos šeimos, gaunančios socialinę pašalpą, nurodytoje gyvenamojoje vietoje, o ten statomas namas, trys statybininkai kaipmat puola slėptis. Kitu atveju, apsilankius oficialiai bedarbio ir negaunančio pajamų paramos gavėjo namuose žmona nurodė, kad vyras šiuo metu darbe, dirba autoservise. Dar kitu atveju, moteris teigia gyvenanti ir auginanti vaiką viena, o vaikas, socialinės darbuotojos paklaustas, kur jūsų šuniukas (mat kylant į butą buvo prasilenkta su vyru, vedinu šuniuku), atsako, jog „tėtis ką tik išvedė jį į lauką pasivaikščioti“. Tik patikrinus buitį, realias gyvenimo sąlygas, kilus įtarimams kreipusis į kitas institucijas dėl bendradarbiavimo, bus galima mažinti atvejų, kuomet parama gaunama apgaule, skaičių.
Iki šiol dirbantys nelegaliai ir tuo pačiu gaunantys socialinę paramą turėtų sunerimti – savivaldybių atstovai teigia, kad jau yra gaunami duomenys, kurie atskleis tokius sukčiautojus. Nustačius, kad žmogus dirba nelegaliai, nutraukiamas pašalpos mokėjimas, o žinant ir nelegalių pajamų dydį, nustatoma permoka, kurią reikia grąžinti.
Savivaldybės siūlo idėjas, kaip šiuo metu galiojantį įstatymą galima būtų tobulinti. Pavyzdžiui, svarstoma, kad turėtų būti koreguojama dėl įsidarbinusių studentų, mat pasitaiko atvejų, kad šie įsidarbina vos keleto valandų darbui ir ne tik tampa socialinės pašalpos gavėjais, bet ir įgyja teisę į socialinę stipendiją bei kitas nepasiturintiems gyventojams skiriamas garantijas.
Taip pat pastebima, jog tikslingą paramos skyrimą apsunkina tai, kad kai kurie paramos gavėjai nurodo neteisingą gyvenamąją vietą – tai trukdo patikrinti žmogaus gyvenimo sąlygas, tuo pačiu ir paramos gavimo teisėtumą. Ieškant išeities šiai problemai spręsti, galbūt verta būtų pagalvoti ir apie gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos tobulinimą.
Susiduriama ir su atvejais, kuomet paramos gavėjui pasiūlius darbą ar visuomenei naudingą veiklą, žmogus staiga „suserga“ – pateikia atitinkamą pažymą, išduotą medicinos įstaigos, ir panaši situacija nuolat kartojas. Tokiu atveju galbūt reiktų spręsti, ar žmogus apskritai yra darbingas, jei nuolat „serga“. Šios problemos sprendimas taip pat yra reikalingas.
Teikiamos rekomendacijos – realios
SPT aplankytoms savivaldybėms pateikia siūlymus, kaip tinkamai organizuoti darbą, siekiant paramą teikti tiksliniams gavėjams bei nustatyti paramos teikimo pažeidimus. Pavyzdžiui, seniūnijose verta steigti piniginės paramos komisijas (arba kitaip – tarybas), kurios išsamiai analizuotų įtarimų keliančius atvejus, lankytųsi paramos gavėjų namuose, kviestųsi gavėjus į posėdžius patikslinti abejonių keliančias aplinkybes.
Taip pat patartina piniginės paramos gavėjų bylas skirstyti pagal rizikos laipsnį ir rizikingiausius – labiausiai įtarimų keliančius – atvejus analizuoti itin nuodugniai.
Skiriant paramą tikslingai ir atsakingai, ypatingai svarbu geras bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, tokiomis kaip darbo birža, darbo inspekcija, mokesčių inspekcija. Taip pat ypač svarbu, jog ir patys savivaldybės administracijos skyriai bendradarbiautų tarpusavyje tam, kad šeimos laiku sulauktų reikiamos pagalbos. Be to, ypatingas dėmesys turi būti skirtas socialiniam darbui su šeimomis, paveiktomis socialinės rizikos.
Todėl visuomenė raginama netylėti ir nesitaikstyti su piktnaudžiavimu parama. „Būkime visuomeniški, būkime socialiai teisingi. Juk užkirtus kelią neteisėtam lėšų įsisavinimui bus daugiau galimybių padėti tiems, kam pagalba išties reikalinga“, – pabrėžė ministras D. Jankauskas. Jo teigimu, daugiau socialinio teisingumo pasiekti galima prisidėjus visiems Lietuvos piliečiams. Didesnis socialinis teisingumas – bendras mūsų visų siekis.
