Šiomis dienomis Briuselyje susirinkę Europos vadovai derasi dėl Europos Sąjungos daugiametės finansinės paramos. Europos vadovų tarybos sprendimas nulems, ar Europa tieks paramą maistu nepasiturintiems po 2013 metų.
Europos maisto bankų federacija išplatino kreipimąsi, kuriame Senojo žemyno galinguosius ragina tęsti paramą maistu skurstantiems europiečiams.
Ekspertai vis garsiau kalba apie antrosios finansinės krizės bangos grėsmę ir primena, kad Europoje skursta 18 milijonų jos piliečių. Tuo tarpu Europos Komisija 2014-2020 metų laikotarpiu paramą maistu skurstantiems siūlo smarkiai sumažinti.
Iki šiol Europos Sąjungoje vykdyta „Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programa“ (MIATLNA) yra susieta su Bendrąja žemės ūkio politika (BŽŪP). Į intervencines atsargas perduota perteklinė žemės ūkio produkcija MIATLNA programos dėka patiekiama socialiai remtiniems asmenims. Šią paramą maistu mūsų šalies mažas pajamas turinčioms šeimoms išdalina Lietuvos „Caritas“, Raudonojo kryžiaus draugija ir „Maisto bankas“.
Tačiau ilgainiui intervencinių maisto atsargų ėmė stigti, o kelios ES valstybės paprieštaravo sprendimui trūkstamą maisto kiekį pirkti laisvoje rinkoje. Todėl iškilo grėsmė, kad socialiai remtiniems asmenims skirta ES paramos maistu programa bus nutraukta.
Reaguodama į tai, Europos Komisija pateikė pasiūlymą 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje numatyti „naują paramos maistu nepasiturintiems mechanizmą", jis svarstomas šiuo metu vyksiančiame Europos vadovų Tarybos susitikime.
Stengiantis įveikti kelių ES šalių narių pasipriešinimą Europos Komisija siūlo, jog lėšos šiam mechanizmui nebus skiriamos nei iš BŽŪP, nei iš Europos socialinio fondo. Naujoji programa bus „ES 2020" socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos įgyvendinimo mechanizmo dalimi.
Šiai programai siūloma kasmet skirti 335 mln. eurų. Tai yra gerokai mažiau, nei iki šiol - kasmet Europos MIATLNA programai tekdavo pusė milijardo eurų.
„Vertinant Europos Sąjungos biudžeto apimtis arba lyginant su išlaidomis gelbstint komercinius bankus, ši suma yra lašas vandenyne“, pažymi Europos maisto bankų federacijos vadovė Isabel Jonet.
Nepaisant to, Europos Komisijos pasiūlymo nereikėtų visai atmesti. „Pagalba maistu esmingai papildo daugumos nacionalinių socialinės apsaugos sistemų pastangas siekiant susidoroti su sunkmečio iššūkiais“, sakė I. Jonet.
„Todėl Europos Sąjunga neturėtų nutraukti pagalbos maistu programos, kuri vienintelė užtikrina glaudžius ryšius su skurde ir visuomenės užribyje atsidūrusiais piliečiais. Europos Sąjungai tenka didžiulis vienybės išbandymas – turime įrodyti, kad pelnytai esame vadinami tarptautiniu socialinės integracijos ir pilietiškumo etalonu“, pažymima Europos maisto bankų federacijos pranešime.
