Lietuvos istorijos puslapius skalavo ne tik gintarinė Baltijos pakrantė. Garsi legenda byloja apie Vytauto žirgus, kurie esą buvo girdomi Juodojoje jūroje, o prisiminimai mena ir mūsų pirklių bei keliauninkų nuotykius tolimiausiose jūrose ir vandenynuose.
Tačiau mums, kaip ir kitiems pasaulio gyventojams, ypatingai svarbi yra Viduržemio jūra bei jos pakrantės. Garsus vokiečių filosofas G. V. F. Hėgelis šią milžinišką jūrą vadino pasaulio istorijos centru. Visoje planetoje nerasime kitos tokios jūros, kurios pakrantėse tūkstantmečius gyventų tokia gausybė skirtingų kultūrų, religijų ir tautų įvairovė. Seniau šios jūros įvykių pulsas dažnai nulemdavo ir likusio pasaulio raidą.
Viduržemio jūra mums gali pasiūlyti paletę kultūrų pažinimo džiaugsmo. Tereikia kultūrinių tiltų. Būtent tokius tiltus tiesia Anna Lindh Fondas, kuris vienyja per 3000 organizacijų iš 43 Europos bei Viduržemio jūros regiono šalių. Tokio fondo atsiradimo pretekstu tapo, dar 1995 m. paskelbta „Viduržemio partnerystės“ inciatyva ir 2008 m. Paryžiuje pasirašyta „Viduržemio sąjungos“ deklaracija. Ją pasirašė Europos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių vadovai bei vyriausybių atstovai. Fondo finansinį pagrindą sudaro pasirašiusiųjų valstybių skiriamos lėšos. Pavadintas garsios Švedijos užsienio reikalų ministrės vardu, fondas siekia suburti žmones gyvenančius aplink Viduržemio jūrą, skatinti skirtingų kultūrų dialogą, savitarpio supratimą bei pagarbą, palaikyti pilietinės visuomenės iniciatyvas ir bendromis pastangomis kurti geresnę regiono žmonių ateitį.
Įveikti nesusipratimus ir stereotipus, kylančius tarp skirtingų etninių, kultūrinių ir konfesinių bendruomenių, yra pats svarbiausias Anna Lindh Fondo uždavinys. Šis fondas kuria klestinčio, taikaus sambūvio vizija regione bei grindžia ją abipusio pasitikėjimo ir dialogo forma, palaiko įvairovę ir jos išsaugojimo siekius. Nuo pat įkūrimo, šis fondas remia vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų projektus, kurie skatina skirtingų kultūrų ir konfesinių bendruomenių pažinimą bei glaudesnį bendradarbiavimą, ugdo pilietines iniciatyvas ir skatina bendros, taikios ateities siekius. Esminiai fondo veiklos prioritetai yra: tarpkultūrinio mokymosi, jaunimo bendravimo, menininkų mainų ir literatūros sklaidos, miestų ir migracijos, dialogo tarp religijų, taikos ir senbūvio bei darbo su žiniasklaida problemų sprendimas. Šis fondas svarbus ir tuo, kad konsultuoja politikos formuotojus bei institucijas, kuruojančias regiono politiką ir darnų vystymąsi.
Anna Lindh Fondas veikia tinkliniu pagrindu. Jį sudaro 43 nacionaliniai tinklai. Lietuvos tinklą šiandien sudaro 26 organizacijos. „Tik nacionaliniam tinklui priklausančios organizacijos gali teikti projektų paraiškas ir pretenduoti į fondo skiriamas lėšas“, - sako Andrius Bečys, Anna Lindh Fondo tinklą Lietuvoje koordinuojančio kultūros centro „In Actio“ prezidentas. Jis kviečia susidomėjusias organizacijas prisijungti prie tinklo ir tiesti kultūrinius tiltus tarp Lietuvos ir Viduržemio jūros pakrančių. Augantis Lietuvos Anna Lindh fondo tinklas intensyviai mezga pažintis ir kuria bendrus projektus su kolegomis iš Egipto, Libano, Jordanijos bei Egipto. Jau šių metų pabaigoje Lietuvos tinklo organizacijos, kartu su kolegomis iš kitų Viduržemio jūros regiono šalių, planuoja surengti „Arabų kultūros dienas“. Organizatoriai tikisi, kad šiame renginyje dalyvaus daug svečių iš arabiškai kalbančių šalių, o Lietuvos visuomenė galės arčiau susipažinti su anapus Viduržemio jūros gyvenančių žmonių kultūra.
