Turbūt daugelis mūsų ne kartą esame girdėję apie pastatų modernizavimo bei renovavimo būtinybę, tačiau apie ją retai kalbama, kaip apie socialinės atsakomybės dalį.
Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje kalbama apie tokias prioritetines sritis, kaip būsto energetinio efektyvumo didinimas, žalingo poveikio aplinkai mažinimas, pasaulio klimato kaitos bei jos padarinių švelninimas ir kt. Tačiau ar viskas yra daroma, jog pasiektume geriausius rezultatus?
Lietuvos energetikos srities ekspertai teigia, jog Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal tai, kokią dalį sukuriamos BVP dalies vienam gyventojui namų ūkis išleidžia šildymui. Technikos mokslų daktaras, mokslininkas ir nepriklausomas statinių bei jų projektų ekspertas Česlovas Ignatavičius įsitikinęs, jog šiuo metu susiklosčiusi paradoksali situacija, kai gyventojai patalpas kaitina, o šiluma išeina lauk pro skylėtus namų fasadus. „Reikia suprasti, kad daugumos mūsų daugiabučių apdaila yra sudūlėjusi, o sienos jau nebe tokios sandarios. Jose susidaro plyšiai, kuriuose kaupiasi teršalai ir drėgmė. Kaip žinome, vandens šilumos laidumas yra net 25 kartus didesnis nei oro. Tad akivaizdu, kad drėgna ir kupina teršalų siena praleidžia kur kas daugiau šilumos. Vadinasi į aplinką patenka daugiau anglies dvideginio ir taip prisidedama prie aplinkos taršos bei šiltnamio efekto didinimo“, - teigia mokslininkas. Vis daugėja mokslinių įrodymų, kad oro tarša gali sukelti daugelį ūminių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų, turi neigiamos įtakos kraujotakos sistemos veiklai ir t.t.
Energetikos resursų naudojimo mažinimas yra viena aktualiausių Lietuvos nūdienos problemų ir tikslų. Č. Ignatavičius įsitikinęs, jog siekiant efektyviai taupyti energiją, svarbu suprasti, jog dėl pastatų modernizavimo niekam neturėtų kilti jokių abejonių. Jis taip pat atkreipia dėmesį į statybines medžiagas, kuriomis būstas yra šiltinamas. Dėl gerų termoizoliacinių savybių, draugiškumo aplinkai bei ekologiškumo, Č. Ignatavičius išskiria polistireninį putplastį.
Polistireninis putplastis buvo išrastas Vokietijoje, kurioje techniniai statybos sprendimai visada pasižymėjo racionalumu ir taupumu. Tai ypač išryškėjo po praėjusio dešimtmečio pasaulinės energetinės krizės. Šią pastatų šiltinimo medžiagą sudaro net 98 procentai oro porų, tad ji ne tik puikiai sulaiko šilumą, bet ir yra visuotinai pripažįstama kaip ekologiška statybinė medžiaga, nesukelianti neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai.
Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos (PPGVA) prezidentas Vytautas Čaplikas pažymi, kad polistireninis putplastis nepūva ir netrūnija, yra inertiškas, nekenksmingas, o taip pat pakankamai atsparus daugelio cheminių medžiagų poveikiui. „Polistireninis putplastis neutralus, neradioaktyvus bei netirpsta vandenyje, vadinasi nekenkia gruntui bei gruntiniam vandeniui. Ši termoizoliacinė medžiaga, neturi neigiamo biologinio poveikio žmonių bei gyvūnų organizmams. Priešingai nei kai kurios statybinės medžiagos polistireninis putplastis nesukelia alergijos, nedirgina odos, o jį montuojant nereikia naudoti jokių specialių apsaugos priemonių“, - pabrėžia asociacijos prezidentas. Dėl puikių termoizoliacinių, fizinių bei ekologinių savybių, Vokietijoje net apie 80 procentų namų yra apšiltinami polistireniniu putplasčiu.
Statybų ekspertai pastebi, kad polistireninis putplastis yra ilgaamžė statybų, kuri gali apie 60 metų patikimai tarnauti be jokių pakitimų, o taip pat yra lengvai perdirbamaa, tad mažiau kenkia aplinkai. Taip pat galimas įvairiapusiškas kartotinis šios medžiagos panaudojimas. Suardžius polistireninį putplastį arba panaudojant jo gamybos liekanas, šią medžiagą galima pritaikyti sodininkystės bei daržininkystės reikmėms, nes polistireninis putplastis suteikia dirvožemiui purumo.
Akivaizdu, kad pastatų modernizavimas turi tapti kiekvieno iš mūsų prioritetu bei socialinės atsakomybės dalimi. Tad norėdami pagerinti savo gyvenimo kokybę bei gyventi darnioje aplinkoje, privalome atsakingai rinktis tik aukščiausios kokybės bei ekologiškas statybines medžiagas.
