Animacinis filmas padės apsaugoti savo pinigus

 (5)
Grynieji pinigai
Grynieji pinigai
© Stopkadras/Youtube.com

Lietuvos vartotojų institutas sukūrė animacinį filmą “Mūsų pinigai – mūsų kišenėje”, kurio pagrindinis tikslas – suteikti žinių kaip apsaugoti savo pinigus ir išvengti sukčiavimo atsiskaitant negrynaisiais pinigais.

Filmą režisavo žinomas Lietuvos animatorius Ilja Bereznickas.

Animacinio filmo sukūrimą paskatino spartus elektroninės bankininkystės, operacijų mokėjimo kortelėmis, atsiskaitymų elektroninėse parduotuvėse augimas bei sukčiavimo, su kuriuo susiduria vartotojai mokėdami negrynaisiais pinigais, atvejai. Lietuvos banko 2011 m. IV ketvirčio duomenimis Lietuvoje buvo išduota daugiau nei 3,8 mln. mokėjimų kortelių, o mokėjimų operacijų skaičius palyginus su tuo pačiu 2010 metų ketvirčiu augo beveik 8 proc. Iš kitos pusės, Lietuvos vartotojų instituto atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad vartotojai turi per mažai žinių apie asmens duomenis, kurių atskleidimas, ypač internete, gali sudaryti galimybes sukčiams juos pasisavinti, o vėliau panaudoti finansiniams nusikaltimams elektroninėje erdvėje atlikti. Tyrimas taip pat atskleidė, kad visuomenei trūksta informacijos kaip saugiai atsiskaityti negrynaisiais pinigais, pavyzdžiui, net 76 proc. besinaudojančių atsiskaitymais internetu, netikrina svetainių saugumo.

Žaismingas, detektyvo žanro filmas pristato tris pamokančias istorijas – apie pavogtą piniginę, kurioje yra mokėjimo kortelė ir PIN kodas, „slaptažodžių žvejybą“, kai elektroniniu paštu atsiunčiamas netikro banko laiškas su nuoroda, kurią atidarius reikia įvesti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, PIN kodo nužiūrėjimą.

Dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo atsiskaitant negrynaisiais pinigais atvejai:

Slaptažodžių žvejyba

Apgaulės būdu iš žmonių išgaunama asmeninė informacija (pvz., banko sąskaitos numeriai, adresai, mokėjimo kortelių numeriai, slaptažodžiai, PIN kodai, CVC/CVV2 kodai ir pan.). Tam tikslui dažniausiai siunčiami fiktyvūs elektroniniai laiškai, atrodantys tarsi būtų siųsti banko, lizingo, draudimo bendrovių darbuotojų ar elektroninės parduotuvės atstovų, kur atidarius nuorodą yra prašoma suvesti savo asmeninius duomenis.

„Tyrimus“ atliekantys pareigūnai

Pasitaiko atvejų, kai sukčiai skambina telefonu, prisistato policijos, finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos bei kitų valstybės institucijų pareigūnais ir tvirtina, kad nustatė, jog į asmens sąskaitą buvo pervesti nelegalūs pinigai. Norėdami tai ištirti, jie reikalauja prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų.

Patrauklūs „darbo“ pasiūlymai

Ant sukčių kabliuko neretai užkimba bedarbiai, telefonu sulaukę „darbo“ pasiūlymo, kurio būtina sąlyga – atskleisti prisijungimo duomenis potencialiam „darbdaviui“.

Pavagiama piniginė kartu su mokėjimo kortele ir PIN kodu

Neretai vartotojai piniginėje laiko mokėjimo kortelę su PIN kodu. Pavogus piniginę, sukčiai turėdami mokėjimo kortelę ir PIN kodą gali išgryninti pinigus, nusipirkti prekes ir pan

PIN kodo nužiūrėjimas ir kortelės arba jos duomenų vagystė

Nusikaltėliai bando nužiūrėti PIN kodą ir, jei tai pavyksta, pasekti auką ir ją apvogti. Pavogę mokėjimo kortelę, jie per kelias minutes gali paimti pinigus bankomate ar apsipirkti su ja parduotuvėje.

Animacinis filmas „Mūsų pinigai – mūsų kišenėje“ yra projekto „Vartotojų informuotumo apie sukčiavimą atsiskaitant elektroninėmis mokėjimo priemonėmis didinimas“ dalis, kurį iš dalies finansuoja Europos Komisijos Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu 2009 m. programa, Lietuvos vartotojų institutas. Projekto partneriai - Lietuvos bankų asociacija ir Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos.

Sociumas LT
Dalintis:
PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 5 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Savaitės klausimas
Pradėti verslą ir, jei jis nesiseka, reikia mokėti laiku pasitraukti. Norint tai pastebėti, reikia turėti verslumo ir sugebėti reaguoti į pokyčius.
Kalbėjo
Inga Juknytė-Petreikienė, Vilniaus kooperacijos kolegija
...
...