Gruodžio pabaigoje į Lietuvą sugrįžusios Gabijos Gardžiulienės atmintyje giliai ir ilgam įsirėžė įspūdžiai, patirti pusę metų trukusios savanorystės Kenijoje metu. Dar nuo medicinos studijų laikų ji svajojo apie savanorės darbą nevyriausybinėje ar nepelno siekiančioje organizacijoje.
Pasinaudojusi savo darbovietės teikiama galimybe, savo seną svajonę Gabija pagaliau realizavo pernai, birželio mėnesį. Tuomet ji pradėjo dirbti savanore vienoje pagrindinių Kenijos Nyanza provincijoje skubią medicinos pagalbą ir paramą teikiančių organizacijų „Ogra Foundation“. Čia besidarbuojantiems sveikatos priežiūros darbuotojams ji padėjo gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą atokiosioms, nepritekliuje gyvenančioms Kenijos bendruomenėms.
Sėkmė ilgai trukusioje atrankoje
Gydytojos išsilavinimą turinčiai 36 metų moteriai, 2 sūnų mamai, penktus metus dirbančiai farmakologinio budrumo specialiste „GlaxoSmithKline Lietuva“ (GSK), galimybės išmėginti savo jėgas savanoriškoje veikloje atsirado praėjus tarptautinės savanorystės programos GSK PULSE atranką. Šią programą Gabijos darbovietės motininė įmonė vykdo nuo 2009-ųjų, ir ji yra skirta aktyviems bei perspektyviems bendrovės darbuotojams. GSK PULSE programos rėmuose savanorių pagalba teikiama sveikatos priežiūros prieinamumo gerinimo, kovos su maliarija bei vaikų sveikatinimo/edukacijos srityse visame pasaulyje. GSK darbuotojai kviečiami panaudoti savo profesinę patirtį užsiimant savanoriška veikla nevyriausybinėse ir nepelno organizacijose. Būtent su „Ogra Foundation“ GSK bendradarbiauja gerinant sveikatos priežiūros prieinamumą ir ŽIV/AIDS profilaktiką Kenijoje.
Praėję PULSE programos atranką darbuotojai savanoriškai veiklai turi galimybę skirti 3 arba 6 mėnesius. Tačiau norintieji dalyvauti programoje turi atitikti pakankamai griežtus reikalavimus. „Pirmiausia, reikia turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį bendrovėje. Kiekvienas dalyvis turi užpildyti dokumentus, kuriuose nurodo savo kompetencijas ir savybes. Pagal pateiktus dokumentus, bendrovė įsitikina, kad darbuotojas turi visas reikiamas savybes dirbti savanoriu. Tuomet ieško, kokiai nevyriausybinei ar nepelno siekiančiai organizacijai turimų dalyvio kompetencijų labiausiai reikia. Vėliau suorganizuojamas telefoninis pokalbis su tos organizacijos vadovais“, – savo patirtimi dalinosi savanorė Gabija.
„Užguitos“ Kenijos moterys ir abejingi vyrai
Jau atvykusios į Afriką Gabijos organizacija „Ogra Foundation“ paprašė padėti šviečiant atokiuose kaimuose gyvenančias nėščias moteris nėštumo eigos, gimdymo, ŽIV, maliarijos prevencijos ir kitais su sveikata susijusiais klausimais. Šios moterys buvo raginamos atvykti gimdyti į sveikatos priežiūros įstaigas. Pasinėrusi į darbus ji suprato, kad visiškai save realizuoja kaip specialistė ir žmogus. „Mane užpildė neįtikėtinai geras vidinis jausmas, kuris išliko iki pat savanorystės projekto pabaigos. Dabar labai džiaugiuosi, kad viskas susiklostė būtent taip“, – apie gerus patyrimus pasakojo Gabija.
Kenijoje moterys dar nesulaukusios 30 metų jau yra vertinamos kaip brandžios, mat dauguma tokio amžiaus moterų jau turi po 5-6 vaikus. Mokyklose įprasta matyti besilaukiančias vos 11-15 metų mergaites. Daugiau nei 60 proc. šalies moterų gimdo namuose, tad kūdikių ir mamų mirtingumas, kaip ir galima tikėtis, yra aukštas. Infekuotųjų ŽIV skaičius čia siekia net 20 proc. visų gyventojų, daugelis žmonių serga maliarija. Dauguma jų dėl skurdo neturi galimybės atvykti į ligoninę, neturi kontakto su medicinos specialistais.
Anot savanorės, gyventojams akivaizdžiai trūksta žinių apie sveikatą, šeimos planavimą, onkologines ligas ir jų prevenciją. Ypatingai sunku vietinėms moterims. „Kenijoje moterys yra ganėtinai „užguitos“, – sako Gabija. – Visoje šalyje įteisinta poligamija, vyrai ten elgiasi kaip tinkami – net ir turėdami kelias žmonas, nebūna joms ištikimi, mažai jomis rūpinasi. ŽIV sėkmingai plinta, o įtikinti vyrus pasitikrinti sveikatą čia labai sunku – jie tame nemato prasmės, nenori suprasti, kaip rizikuoja savo artimųjų sveikata ir gyvybe“, – pasakoja ji.
Gimdančiosioms gabenti – motociklas „piki piki“
Nors Gabijos pagrindinis darbas buvo važiuoti į kaimus, surasti besilaukiančias moteris, paraginti jas atvykti pasitikrinti savo sveikatą ir gimdyti ligoninėje, netrukus iniciatyvios moters pastangomis iš to gimė dar keli susiję projektai.
Pirmiausia, Gabija pamačiusi, kiek mažai apie sveikatą žino vietinės moterys, pradėjo organizuoti pokalbius apie sveikatą. Buvo diskutuojama šeimos planavimo, gimdos kaklelio vėžio ir kitų pavojingų moterų ligų, vaikų sveikatos temomis, buvo kalbama net apie įvairias socialines problemas, moterų patiriamas šeimoje. „Iš pradžių moterys būdavo labai drovios, uždaros, tačiau joms viskas buvo labai įdomu. Jos norėjo pasikeisti pačios ir pakeisti savo bendruomenę. Moterys palaipsniui atsiverdavo, pradėdavo aktyviai dalyvauti diskusijose, išsakyti savo nuomonę. Man ta pažanga buvo akivaizdi ir milžiniška“, – sakė savanorė.
Dar vienas sėkmingas lietuvės projektas – gimdyvių transportavimo į ligoninę organizavimas. „Ten atstumai dideli, keliai blogi. Skurdžiai ir atokiai nuo miestų gyvenančios moterys neturi pinigų pačios atvykti net ir suprasdamos to svarbą. O prasidėjus sąrėmiams, pėsčiomis eiti, švelniai tariant, sunku“, – pasakojo Gabija.
Jai ir kolegoms iš kitų šalių, dirbantiems „Ogra Foundation“, pavyko įkalbėti vieną motociklo, vietinių vadinamo „piki piki“, vairuotoją, kad jis būtų pasiekiamas ištisą parą ir prireikus vyktų paimti gimdančios moters bei atvežtų ją į ligoninę. Už kiekvieną atvežtąją vairuotojui mokami pinigai. „Nors gimdančios moters transportavimas tokia priemone kaip motociklas mums gali atrodyti beprotystė, patikėkite, tai – daug geriau ir saugiau, negu gimdymas namuose, – tvirtina Gabija. – Galiu tik pasidžiaugti, kad atsiradus „piki piki“ per vieną mėnesį gimdymo centre buvo priimti 8 kūdikiai, kai iki tol šis rodiklis buvo vos 1-2 kūdikiai“. Viena ligoninėje gimdyti Gabijos įkalbėta kenietė lietuvės garbei jos vardu pavadino savo naujagimę. Tiesa, mergaitei davė Gabi vardą – ištarti „Gabija“ vietiniams pernelyg sudėtinga.
Ne tik sveikatingumo, bet ir verslumo pamokos
Susitikimų su kenietėmis metu Gabija dalinosi patarimais ne tik apie sveikatą, bet ir kaip pačioms užsidirbti pinigų pragyvenimui. Nemažai vietinių verčiasi sodininkyste ir daržininkyste, taip pat populiaru pardavimui gaminti muilą, tačiau lietuvė norėjo atrasti originalesnę ir pelningesnę veiklą. Galiausiai buvo apsistota ties padėkliukų ir krepšelių pynimu iš sezamo pluošto.
Viena iš Gabijos pastangomis susibūrusių moterų bendruomenių pasivadino „Mamų grupe“. Jos ir toliau reguliariai susirenka, dalinasi bėdomis ir patarimais. Grupės narės netgi oficialiai įteisino savo veiklą, gavo tai patvirtinantį sertifikatą. „Tokiu būdu jos įgijo teisę atidaryti banko sąskaitą ir joje kaupti pinigėlius, – džiaugiasi Gabija. – Iš pradžių šiam tikslui ketino paskirti tik metalinę dėžutę, bet tai būtų buvę nesaugu, kai aplinkui vien skurdas“. Sukauptus pinigus grupės narės panaudos kuriai nors iš jų prireikus medikų ar kitokios pagalbos.
Lietuvė dalyvavo ir bendruomenės rėmimo programose informuojant moteris ir vyrus apie ŽIV, atliekant šio viruso, lytiškai plintančių ir kitų ligų tyrimus, vakcinuojant vaikus, mokant šeimos planavimo ir dalinant tam skirtas priemones. Iš siuvėjų specialiai gavusi medžiagų atraižų netgi mokė moteris pasisiūti daugkartinius higieninius paketus.
Gabija atkreipė dėmesį, kad moterys Kenijoje dažnai slepia nuo savo vyrų, kad jos nenorėdamos susilaukti daugiau vaikų, vartoja kontraceptines priemones. Mat neretas apie tai sužinojęs, jų vartojimą lieptų tučtuojau nutraukti.
Prasminga veikla privertė labiau džiaugtis gyvenimu
Gabija pripažino, kad po dalyvavimo savanorystės programoje jaučiasi pasikeitusi – praplėtusi akiratį, pagausinusi žinių bagažą, įgavusi daugiau drąsos vykdyti net ir sudėtingiausias užduotis, o svarbiausia – labiau besidžiaugianti ir vertinanti gyvenimą. „Kenijoje mačiau neįtikėtiną skurdą, tačiau ten žmonės net ir visiškai nieko neturėdami labiau moka džiaugtis nei mes. Jie labai šilti, nuoširdūs, geranoriški“, – sako Gabija. „Dirbdama savanore supratau, kiek daug visgi reiškia asmeninis kontaktas, bendravimas. Jaučiu, kad pasikeičiau“, – pasisėmusi kitokios energijos ir įkvėpimo Afrikoje teigia savanorė.
GSK PULSE savanoriai iniciatyvos partnerėms – nevyriausybinėms ir nepelno siekiančioms organizacijoms – padeda įgyvendinti svarbius pokyčius bendruomenių švietimo, sveikatos priežiūros, aplinkosaugos srityse. Tuo pat metu, dirbant neįprastą darbą ir visai kitokioje aplinkoje, esant ribotiems resursams, vystomos darbuotojų lyderystės savybės – bendravimas, gebėjimas vadovauti projektui ir priimti sprendimus, kūrybinis mąstymas. Šie ir kiti naujai įgyti ar sustiprinti įgūdžiai vėliau pritaikomi sugrįžus į darbovietę.
Nuo 2009-ųjų, PULSE iniciatyvoje dalyvavo per 200 GSK darbuotojų iš 39 pasaulio šalių, teikiant savanorišką pagalbą 58 nevyriausybinėms ir nepelno siekiančioms organizacijoms visame pasaulyje. Iniciatyva siekiama užtikrinti apčiuopiamą ir tvarią grąžą visuomenei. Pasak „GlaxoSmithkline Lietuva“ vadovo Kęstučio Čereškos, atliepiant bendrovės misiją gerinti žmonių gyvenimo kokybę, kad jie jaustųsi geriau ir nuveiktų daugiau, savanoriškai veiklai organizacijoje skiriama išskirtinė reikšmė. „Savanorystę mes puoselėjame ir skatiname, nes taip galime betarpiškai prisidėti prie visuomenės sveikatos problemų sprendimo, giliau suprasti bendruomenių sveikatos problemas ir poreikius. O prisijungdami prie sveikatos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų veiklos ir nuolat dalindamiesi savo žiniomis bei patirtimi, galime užtikrinti, kad mūsų indėlis į bendruomenių gerovę suteiks ne momentinę, o ilgalaikę tvarią naudą“, – sakė K. Čereška. Pasak jo, GSK PULSE programa – tik viena iš daugelio bendrovės vykdomų savanorystės iniciatyvų.
