Savanoris – tai žmogus, kurio svarbiausias tikslas yra laimingi žmonės

Labai dziugu, kad Lietuvoje prigyja savanoriavimas. Amerikoje savanoriai (neapmokamai dirbvantieji bendram labui) yra vertinami. Savanoriauja ir profesoriai ir gydytojai ir inzinieriai ir daugelis kitu. Visur reikia sumaniu ir kurybingu zmoniu. Savanoriai sugalvoja nauju priejimu kanors atlikti, skleidzia vertinga informacija, organizuoja konferencijas, dirba kaip redaktoriai, raso i organizaciju leidinius (uz dyka) ir tt.

eeee rastamanai maziau zole rukykit,nes pas straipsnis uzsakytas,eikit vaikai vien keliais dorybes.sumauti valdziazmogiai,nori kas socialiai kritusius priziuretu uz dyka

as pati savanore esu jau 4 metai, pradejau savanoriaut vaiku dienos centre pagal specialybe, veliau teko savnoriaut ir seneliu namuose, vaiku globos namuose ir pan....manes patcios daug kas nesupranta del ko taip darau,juk uz tai nieks nemoka,taciau tik per savanoryste gavau darbo vieta, nuolat vyksta ivairus seminarai per kuriuos susipazisti vis su naujais zmonemis randi draugu... su visa tai mes patys tobulejam kaip asmenybe, siekianti daryti gera kitam ir matyti sypsenas zmoniu veiduose su jais pabendravus, ypac su senelias

Mano vienas kursiokas savanoris, bet tik todėl, kad pasimaivyt prieš kitus, nes jau charakterio šlykštumas, visiškas liaudyje kaip sakoma - gandonas, tampos ir maivos nuolatos.

Dziugu, kad savanoriaujama. Bet pirmiausia reiketu pradeti nuo socialines savanorystes : seneliu, vaiku namu, neigaliuju centru. Jiems reikia daug daugiau demesio, nei zmones susirinkusiems i teatra ar sporto rengini.

Kam tokius niekus reikia viešai pezėti? Nėra kuom daugiau užpildyti eterio?

Ernestas saunuolis.Sekmes Tavo darbuose...

Jeigu mane kiti išlaiko, bet aš nesavanoriauju, tai jau gerai?
O jeigu mane išlaiko, bet savanoriauju, tai blogai?
Kurį laiką neturėjau darbo. Ir jei ne savanoriavimas, turbūt būčiau nosies neiškišusi iš namų - visiška depresija..
Dabar pasirinkau tokias darbo sąlygas, kad netrukdytų savanoriavimui:) Geriau mažiau pinigų, bet daugiau gerų emocijų.
Ernestai, linkėjimai iš teatro;)

Ernestai :) Šaunuolis! Nepasiduok ir eik tolyn :)

Ernestai, tavo energija ir geranoriškumas, pagalba įkvepia šalia esančius žmones. Puiku, kad randi laiko savanorystei ir tuo gyveni. Pasaulis ir Lietuva būtų daug gražesnė, jei daugiau tokių puikių žmonių būtų.

O brangių komentatorių, kurie klausia, kas išlaiko žmogų, norėčiau paklausti, kiek jums moka, kad po darbo prie TV ar kompo sėdit??? Ką tuo savo užpakalio auginimu nuveikiat gero, gero ne tik savo brainwash'ui, o gero ir kitiems?

o kas tave maitna, jei ne paslaptis

savanoris, tai zmogus, kuri kazkas kitas islaiko, kol jis nemokamai kazkam kitam dirba.

nuo pat pirmos studijų dienos universitete visus 6 metus užsiėmiau įvairiomis savanoriškomis veiklos. tai šen, tai ten. tai kultūroj, tai sporte, tai kituose renginiuose savanoriavau. ir ką gavau? o gi kalnus pažinčių, kalnus patirties. savanoriaudamas susipažinau su savo darbdaviais, kolegomis. Galų gale, ši veikla yra šilkas tavo savijautai ir pasaulėžiūros formavimui. Ernestai, taip ir toliau. Toli eisi.

Labai smagus straipsniukas. Faina, kai žmonės savęs ieškon ir dar kažką naudingo kitiems nuveikia, ką mato ne tik artimiausi aplinkos žmonės

Ir iš kur visuomet pas mus neigiamos emocijos pirmiausia atsiranda.
Šaunu, kad atsiranda tokių žmonių, kurie ne prie PC kiurkso kiauras dienas, o užsiima veikla.
Neseniai dalyvavau I-ame Vilniaus pusmaratonyje, kur taip pat buvo savanoriai ir tikrai gera ir smagu, kai bėgant pro šalį tavęs paklausia kaip jautiesi ar palaiko plojimais :)

Taip ir toliau, jaunime!

pirmiausia padėk sau ir savo artimiesiems, o paskui kitiems.