Terminas savanorystė apibrėžiamas kaip laisvas įsipareigojimas atlikti neapmokamą arba mažai apmokamą visuomenei naudingą darbą. Nors lietuviai esą supranta savanorystės svarbą ir gerbia prisidedančius prie šios labdaringos veiklos, tačiau į ją įsitraukti pasiryžta tik nedaugelis. Apie savanoriškus darbus, jų svarbą bei labdaringos veiklos būtinumą Klaipėdos universiteto žurnalistikos studijų mokomasis naujienų ir aktualijų portalas „Sociumas“ kalbėjosi su keturiomis Klaipėdos universiteto psichologijos studentėmis savanorėmis: Toma Jurgelyte, Giedre Kupryte, Laura Mažonaite ir Valerija Gončarova.
Vyresniosios seserys
Toma Jurgelytė ir Giedrė Kuprytė programoje „Big Brothers Big Sisters“ (BBBS) dalyvauja jau beveik metus. Merginos buvo vienos pirmųjų įsiliejusių į šią programą Klaipėdoje. Projektas „Big Brothers Big Sisters“ yra pagrįstas Didžiojo draugo (vyresnio nei 18 metų) ir Mažojo draugo (7-14 metų) draugyste. Tokia savanoriška pilnamečių draugystė su problemišku vaiku gali suteikti jam daugiau pasitikėjimo savimi, padėti išmokti bendrauti su aplinkiniais.
Merginos tikino, kad noro dalyvauti savanoriškoje veikloje jau seniai netrūko, tačiau informacijos vis stigo. „Galutinai dalyvauti „Big Brothers Big Sisters“ projekte apsisprendėme po koordinatorės apsilankymo universitete. Ji sklandžiai papasakojo apie programos veiklą, padalino lankstinukų“, – pasakojo Toma. Paklaustos, kodėl pasirinko būtent tokią savanorystę, merginos sakė, kad iš pat pradžių norėjusios padėti jaunimui, vaikams.
Pasiteiravus, ką studentės veikia su Mažaisiais draugais, Giedrė sakė, kad tiesiog leidžia laisvalaikį kartu: vaikšto po parduotuves, eina į bankus, kalbasi apie gyvenimą, aiškina, kaip viskas veikia ir pan. „Kaskart susitikdama su Mažąja drauge įgyju vis daugiau teigiamų emocijų. Ji man yra labai svarbi, aš jos pasiilgstu, laukiu mudviejų susitikimų“, – atviravo Toma.
Svarbiausia malonumas, kurį suteikia savanorystė
Valerija Gončarova jau daugiau nei metus savanoriauja „Jaunimo linijoje“. Anot Valerijos, prie telefonų budintys savanoriai stengiasi padėti žmonėms, kurie nesijaučia gerai. Paskambinę jie išsikalba, atsiveria, tokiu būdu jiems suteikiama emocinė pagalba. Mergina taip pat prasitarė, kad skambina ne tik jaunuoliai, pasitaiko ir senyvo amžiaus žmonių skambučių.
Studentę užsiimti neatlygintina veikla pirmiausia paskatino nesavanaudiškas noras padėti visuomenei. Paklausta, kaip tokią jos veiklą vertina bendrakursiai, Valerija sakė, kad jie ją palaiko, visada paklausia, kaip sekasi. Tačiau prisijungti prie savanorystės ryžtasi tik nedaugelis.
„Svarbiausia padėti kitam. Po nakties budėjimo aplanko malonus jausmas, kad viskas baigėsi gerai, kad Tu kažkam padėjai“, – savo išgyvenimais dalinosi Valerija.
Nebegali gyventi be savanorystės
Kita Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto studentė Laura Mažonaitė jau penkerius metus užsiima labdaringa veikla. Savanoriauti mergina pradėjo dar besimokydama mokykloje. „Visada norėjau padėti visuomenei, išbandyti savo jėgas, pasižiūrėti, ką reiškia savanoriauti ir kaip viskas vyksta, todėl pirmiausia savo jėgas išmėginau Gargždų Socialinių paslaugų skyriuje. Bendravau su žmonėmis, kurie turi fizinę ar protinę negalią, – prisiminė mergina, – svarbiausia, kad savanorystė ne tik „ima“, bet ir „duoda“. Tu įgyji patirties, susipažįsti su įvairiais žmonėmis, pamatai realybę tokią, kokia ji yra“.
Šiandien savanoriaujanti „Jaunimo linijoje“ Laura turi susidariusi tvirtą nuomonę apie lietuvių požiūrį į labdaringą veiklą. Pasak jos, daugelis nesupranta savanorystės prasmės. „Lietuviai vis negali atsistebėti, kodėl reikia aukoti savo laiką, energiją dėl kitų. Viliuosi, kad tokio požiūrio nebeliks ir jaunimas pakeis vyraujančią nuomonę“. Pasak merginos, jei nebūtų savanorystės, pasaulis būtų nykus, neužjaučiantis, negailestingas. „Būtina skleisti gėrį, šilumą, padėti kitiems. To labai reikia. Juk ne viską darome vedini vien tik savanaudiškų tikslų“, – svarstė Laura.
Šaltinis: KU žurnalistikos studijų mokomasis naujienų ir aktualijų portalas SOCIUMAS.
