Daugelis mūsų yra girdėję apie Filipinus įvairių pasakojimų: kad tai šalis, turinti be galo gražią gamtą, draugiškus gyventojus bei lietuvio skoniui retai įtinkančius nacionalinius patiekalus.
Dažniausiai su tokiais egzotiškais kraštais susipažįstame televizijos laidų metu ar apie juos spaudoje skaitydami įvairius straipsnius, tačiau Dominyka Venciūtė, 22 metų ISM Vadybos ir Ekonomikos universiteto studentė, šiuo metu pagal Double Degree programą studijuojanti Edinburge, Jungtinėje Karalystėje, nusprendė pati nuvykti į Filipinus ir įsitikinti, kurios iš pasakojamų apie šią šalį istorijų yra tikros, o kurios tėra gandai. Mergina naudodamasi AIESEC tarptautinių stažuočių programa 2 mėnesius praleido egzotiškojoje šalyje ir sako, jog ši stažuotė pateisino jos lūkesčius su kaupu.
Kaip gimė idėja vykti į stažuotę? Iš kur sužinojai apie tokią galimybę?
Vieną praėjusio pavasario dieną, besitikrindama ISM elektroninio pašto dėžutę, pamačiau atsiųstą kvietimą dalyvauti seminare ir sužinoti daugiau apie pačią organizaciją bei jos siūlomas galimybes. Susidomėjau ir nusprendžiau atvykti į seminarą. Nors prezentacija mane iš tiesų sužavėjo, tačiau tuo metu tikrai nemaniau, jog į stažuotę vyksiu jau po mėnesio, nes vasarai turėjau visiškai kitokių planų. Likimas viską sudėliojo į savas vietas – vasaros pradžioje turėti planai žlugo, tad norėjau kuo greičiau susirasti veiklą porai mėnesių prieš prasidedant naujiems mokslo metams Škotijos sostinėje. Pasirinkau siūlomą stažuotę Filipinuose.
Pagal kokius kriterijus rinkaisi stažuotę ir kodėl pasirinkai būtent Filipinus? Ko prieš išvykstant tikėjaisi iš šios stažuočių programos?
Tvirtai apsisprendžiau į stažuotę vykti birželio pradžioje, o mokslus pagal pasikeitimo programą Edinburge turėjau pradėti rugsėjį, tad stažuotę norėjau susirasti kuo greičiau. Pagrindiniais kriterijais tapo stažuotės pradžios data, trukmė bei stažuotės teikiama nauda.
Radusi galybę variantų, pradėjau rašyti pirmuosius elektroninius laiškus, pridėdama savo CV bei motyvacinį laišką. Per trejus studijų metus stažavausi ne vienoje Lietuvos įmonėje ir turėjau darbo patirties, tad po poros dienų jau galėjau rinktis iš kelių variantų, tarp kurių buvo Tadžikikistanas, Kazachstanas, Filipinai, Turkija, Moldova, Norvegija, Šri Lanka, Mauricijus. Norėjosi egzotikos, nuotykių, gražios gamtos, tad pasirinkau tolimąjį Pietų Azijos kraštą. Stažuotė turėjo prasidėti jau po savaitės, tad teko suskubti pirkti bilietus. Iš šio vasaros nuotykio tikėjausi įgyti patirties, pamatyti pasaulio, susipažinti su įdomiais žmonėmis. Viskas išsipildė su kaupu.
Kokį darbą turėjai atlikti stažuotės metu? Kokių įgūdžių, kompetencijų įgijai?
Stažuotės tikslas – Filipinų turizmo industrijos plėtra. Projektas „Explore Philippines“ siekė supažindinti svetimšalius su nuostabiomis šalies gėrybėmis. Kartu su komanda turėjome pasiskirstyti darbais ir savo patirtus nuotykius bei įspūdžius perteikti įvairiomis priemonėmis – aprašinėdami juos savo bloguose, rašydami į projekto puslapį, fotografuodami ir talpindami nuotraukas socialiniuose tinklapiuose bei filmuodami video filmukus, turėdami tikslą, kad šie įspūdžiai pasiektų kuo daugiau žmonių.
Pagrindinis ir, manau, svarbiausias dalykas, kurio gavau stažuotės metu yra įgyta organizacinė patirtis. Taip pat išmokau geriau dirbti komandoje, dalintis įspūdžiais, mintimis, diskutuoti. Tapau tolerantiškesnė kultūriniams skirtumams.
Kaip manai, kaip įgyta patirtis paveiks Tavo darbo paieškas, tolimesnę karjerą?
Kiekviena kelionė, patirti nuotykiai, pamatyti gamtos stebuklai, sutikti žmonės praturtina kiekvieno žmogaus vidinį pasaulį ir suteikia pasitikėjimo savimi. Tikiu, kad įgyta patirtis ir žinios, pasisemtos iš daugybės sutiktų žmogų, teigiamai atsilieps mano ateities karjerai.
Koks buvo sunkiausias išbandymas, su kuriuo susidūrei stažuotės metu?
Sunkiausia buvo suderinti darbą, kurį turėjome atlikti, bei laisvalaikį, kurio metu norėjosi pamatyti kuo daugiau, kuo geriau susipažinti su Filipinais. Šią problemą išsprendžiau pasibaigus stažuotei, kai dar savaitę pasilikau šioje šalyje ir dar dvi praleidau Tailando sostinėje Bankoke, kur aplankiau bičiulę, su kuria kartu mokiausi Erasmus studijų metu Nicoje, Prancūzijoje.
Ar dideli mūsų ir pasirinktos šalies kultūrų skirtumai? Kas šokiravo labiausiai?
Lietuvos ir Filipinų skirtumai išties dideli. Pirmieji dalykai, kurie šokiravo vos lėktuvui nusileidus Maniloje – karštis, žmonių gausa ir eismas. Dar vėliau susipažinau su klasių skirtumais. Gatvėje išmaldos prašantys vaikai, o vėliau naujųjų bičiulių namuose pasitinkančios trys tarnaitės – kontrastai, kuriuos retai išvysi Lietuvoje.
Ką patartum pasiimti ir kaip pasiruošti vykstantiems į tokią šalį?
Vykstantiems į tolimus kraštus reikėtų pasidomėti apie rekomenduojamus skiepus. Keliaujant į Filipinus privalomų skiepų gauti nereikėjo, tad įsigijau kelionės bei sveikatos draudimo polisą. Materialius dalykus visada galima įsigyti ir užsienyje – dažnai net mažesnėmis kainomis.
Nors pati laiko pasiruošimui turėjau nedaug, tačiau apie stažuotę žinantiems iš anksčiau, patarčiau pasidomėti šalies, į kurią vykstama, lankytinomis vietomis, teoriškai susipažinti su valstybės kultūra, ypatybėmis, taip apsidraudžiant nuo galimo kultūrinio šoko. Apie šalį nemažai sužinojau tik skrydžio metu, skaitydama keliautojo Dainiaus Kinderio knygą „Filipinai. Ugnies žiedo kerai“, kuri mane supažindino su šalies bei jos gyventojų ypatybėmis.
Ar stažuotės metu turėjai laiko pakeliauti po šalį? Jei taip, kurias įdomiausias vietas aplankei? Kurios iš jų paliko didžiausią įspūdį?
Pakeliauti teko ir kartu su projektu, ir atskirai. Labiausiai įsiminusios Filipinų vietos – Bohol ir Palawan salos. Bohol sala yra garsi savo šokoladinėmis kalvomis, mažomis beždžionėlėmis – tarsierais bei šalia išsidėsčiusiomis nuostabaus grožio miniatiūrinėmis salomis. Šokoladinėmis kalvomis yra vadinami kalnagūbriai, kurie sausuoju metų laikotarpiu dėl sausros „nusidažo“ ruda spalva. Mano vizito saloje metu kalvos buvo žalios, tačiau ne mažiau įspūdingos. Tarsierai – mažosios Bohol salos beždžionėlės – vienas iš mane labiausiai kada nors sužavėjusių gyvūnų, kuris žmonių simpatijas užkariauja savo didelėmis akimis ir mielu būdu.
Palawan sala – gražios gamtos, nuoširdžių žmonių ir puikaus maisto derinys. Viešnagės metu teko aplankyti ne vieną nuostabų paplūdimį, paragauti daugybės naujų patiekalų (tarp kurių buvo ir itin egzotiškų) bei sutikti šaunių bei geranoriškų žmonių, su kuriais bendrauju iki šiol ir ateityje planuoju juos aplankyti.
Kokie didžiausi šalies, kurioje atlikai stažuotę, privalumai?
Jų yra labai daug, tačiau labiausiai įsiminė draugiški vietiniai šalies gyventojai, šiltas klimatas, nuostabi gamta ir žemos kainos.
Kokie stažuočių programos pliusai ir minusai?
Pliusai – žinoma, pažintys, įgyta patirtis, pamatytos naujos vietos.
Minusai – išlaidos, kurios yra neišvengiamos vykstant į savanorišką stažuotę.
Ko palinkėtum į stažuotę dar tik vyksiantiems žmonėms?
Linkiu neapsiriboti vien tik stažuote, bet stengtis iš buvimo naujoje vietoje pasiimti kuo daugiau: aplankyti kuo daugiau įdomių vietų, susipažinti su vietiniais žmonėmis ir susirasti draugų. Na, o dar tik svarstantiems, ar vykti į tokią stažuotę, linkiu neabejoti ir ruoštis nepamirštamam nuotykiui!
Turite naudingos informacijos, pamąstymų apie socialinį gyvenimą, naujų patyrimų, kuriais norite pasidalinti su skaitytojais, siųskite „SociumasLT“ redakcijai el. paštu: sociumas@delfi.lt.
