Sociumas LT sulaukia žmonių istorijų, kuriomis jie pristato savo patyrimus ir nori su kitais DELFI skaitytojais pasidalinti gerąja ir blogąja patirtimi, kaip sėkmingai pasiekti užsibrėžtus tikslus ir įgyvendinti savo svajones.
Pateikiame vieną skaitytojų siųstų istorijų:
Asociacijos „Klaipėdos džiazo festivalis“ vadovės Ingos Grubliauskienės ir asistentės Editos Mejeraitės-Zenkevičienės įspūdžiai iš konferencijos, vykusios Rostoke 2012 m. balandžio 4-5 d., sukvietusios Pietų Baltijos projekte dalyvaujančių uostamiesčių iš Vokietijos, Lenkijos, Švedijos, Danijos bei Lietuvos atstovus.
„Mes, gyvendami Klaipėdoje, žinome, kad uostamiesčio kultūrinis gyvenimas yra gana turtingas, bet kas iš to, jei apie juos nežino net artimiausi užsienio kaimynai. Tad savo iniciatyva sumaketavome lankstinukus, pristatančius Klaipėdos svarbiausius kultūrinius renginius su jų datomis ir internetinių svetainių adresais, atradome rėmėjų juos atspausdinti anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis (2000 vnt.), taip pat paruošėme spalvingą, iliustruotą pristatomąjį filmuką apie uostamiesčio reprezentacinius renginius, pasigaminome marškinėlius su užrasu, kviečiančiu į Klaipėdos 760-ąjį gimtadienį (Come to Celebrate Klaipeda 760th Birthday!) ir išvykome atstovauti mūsų uostamiestį į Rostoką kultūrinius mainus skatinačiame Pietų Baltijos projekte „Baltijos kultūros banga“ (Baltic Culture Wave). Vos įlipus į keltą, juo keliaujančius vokiečius sudomino mūsų užrašai ant marškinėlių ir jiems pasidomėjus, kaip planuojame švęsti miesto gimtadienį, išdidžiai dalinome lankstukus su miesto renginių programa.
Projektas, kuriame asociacija „Klaipėdos džiazo festivalis“ yra pakviesta dalyvauti, apjungia kelių šalių uostamiesčius: Rostoką (Vokietija), Gdynią (Lenkija), Vordingborgą (Danija), Kristianstadą (Švedija) ir Klaipėdą. Balandžio 4-5 dienomis vykusiame partnerių-šalių susitikime kiekvienos šalies kultūrinių įstaigų atstovai pristatė savo atstovaujamų miestų kultūrinius renginius, festivalius, klubus, atlikėjus. Nors konferencijos rengėjai mus kvietė papasakoti tik apie asociacijos organizuojamus renginius, tačiau mes nedvejodamos nusprendėme pristatyti visus uostamiesčio didžiuosius festivalius ir miesto šventes, tikėdamosi pritraukti į mūsų mielą ir gražų miestą kuo daugiau menininkų, turistų, melomanų, šiuolaikinio meno mylėtojų.
Jau pradėjus ruošti tik 15 minučių trukmės prezentaciją apie Klaipėdą garsinančius renginius, pačios gėrėjomės bei didžiavomės, matydamos bendrą visų šių neeilinių metų paveikslą - kiek daug mūsų mieste vyksta aukštos meninės vertės ir plačiam visuomenės ratui prieinamų renginių, kurių daugelis yra arba nemokami arba kone už simbolinę kainą. Tai sukėlė didžiulią nuostabą ir neslepiamą susižavėjimą Danijos, Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos renginių organizatoriams. Juos taip pat sužavėjo mūsų verslo ir visuomenės aktyvumas bei sąmoningumas, kuriant miesto kultūrinio gyvenimo visumą. Juos ypatingai nustebino tas faktas, kad didieji mūsų miesto nemokami renginiai, tokie kaip pavyzdžiui Klaipėdos džiazo festivalis, didžiąją dalį yra remiami iš privataus verslo sektoriaus. Miesto bei valstybės parama visame biudžete sudaro viso labo tik 15 procentų viso renginio sumos.
Kolegas iš Vokietijos bei Lenkijos itin nustebino įspūdingas savanorių, talkinančių per didžiąsias šventes skaičius (pvz. – vien Klaipėdos džiazo festivalio metu savanorių skaičius siekia 50 žm.). Išskirtinio susidomėjimo sulaukė Vaikų ir jaunimo džiazo dainų šventė „Jaunoji džiazo banga“, Jūros šventė, Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „PLArTFORMA“, festivalis“ Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ (beje, pagal populiarumą klasikinė muzika ženkliai pirmauja Vokietijoje).
Rostoko savivaldybės didžiausias dėmesys iki šiol buvo nukreiptas į burlaivių ir jachtų renginius, tačiau suvokę, kad kultūra yra pagrindinis traukos šaltinis, kuris gali pritraukti daugiau svečių iš kitų šalių, pastaraisiais metais nusprendė pakreipti miesto strateginius sprendimus kultūros skatinimo linkme. Na, o Gdynios festivaliai tik pastaraisiais metais pradėjo kreiptis paramos į privatų verslą, bei mąstyti apie tai, kaip suburti savanorius.
Kai kolegos kitų šalių organizatoriai išgirdo atlikėjų, kurie koncertuos šių metų XVIII Klaipėdos pilies džiazo festivalyje (birželio 1-2-3 d.), pavardes, jie negalėjo atsistebėti, kad mūsų festivalio organizatoriai sugebėjo prisikviesti tokias pasaulinio lygio žvaigždes, apie kurias jie svajojo daugelį metų. Mus pamalonino jų lūpomis išsakytos nuomonės bei įspūdžiai, kad, charizmatiškoji saksofonininkė iš Olandijos Candy Dulfer bei džiazo virtuozas iš Rusijos Igoris Butmanas (beje, jų pasirodymas Klaipėdos džiazo festivalyje šiais metais – birželio 2 dieną) išlieka visų festivalių organizatorių svajonių sąraše.
Nors mes gana dažnai mėgstame pasiskųsti, kad kultūros rėmimo politika mūsuose yra gana vangi, bet mūsų projekto partneriai ginčijosi su mumis ir kalbėjo, kad jie iš mūsų galėtų daug ko pasimokyti, o ypač konsoliduojant privataus ir viešojo sektoriaus lėšas nekomercinių renginių organizavimui.
Dalyvaudami šiame Pietų Baltijos projekte, mes turėsime puikią galimybę dar šių metų liepos 9-13 dienomis nuvežti Klaipėdos krašto muzikantus į Vokietijoje, visiškai šalia Rostoko organizuojamą festivalį. Įdomi ta aplinkybė, kad baigiamasis koncertas įvyks fantastiškoje vietoje tarp dviejų švyturių, esančių vos 200 metrų atstumu vienas nuo kito. Muzikantai gros šių švyturių viršuje esančiuose balkonėliuose, o krantinėse prisišvartavusių burlaivių ir jachtų burės bus svarbia ir žavia scenografijos dalimi – koncerto metu juos puoš ir paryškins margaspalviai šviesų efektai. Žiūrovai turės galimybę stebėti šį koncertą ne tik nuo dviejų molų, stovėdami ant kranto, bei iš tų pačių jachtų bei laivelių.
Penkių šalių uostamiesčių menininkų koncertas simbolizuos, kad muzika - kaip švyturys, rodantis kelią, juk muzika – tai tarptautinė kalba, pasiekianti kekvieno širdį. Festivalio metu Klaipėdos menininkai bei muzikantai turės galimybę organizuoti seminarus; jie taip pat bus pristatyti Rostoko televizijos ir radijo laidose.
Planuojama, kad 2013 metais atrinksime ir kviesime Klaipėdos atlikėjus į Gdynioje vyksiantį pasaulio kultūrų “Globaltica” festivalį.
Nustebino Rostoko spalvos
Rostoke laisvu nuo konferencijos metu aplankėme turizmo informacijos centrą, muzikos klubus, tuo metu vykstantį festivalį „Kommt zusammen“ ir jo metu organizuojamus meistriškumo kursus ir ten taip pat skleisdami žinią apie mūsų mylimos Klaipėdos 760 gimtadienio renginius.
Eidamos Rostoko gatvėmis, kiekvienąkart nustebdavome, pamačiusios originalius profesionalių dailininkų piešinius ant pastatų (nepainioti su piktybiškaisiais „grafiti“), elektros skydinių, kitų viešosios paskirties įrenginių. Šie piešiniai iš tiesų labai papuošia ir pagyvina miestą, ypač jo senamiestį.
Upės krantinės – didžiulis žmonių traukos objektas, nes ten vyksta didieji kultūriniai renginiai, įvairios menininkų mugės. Nustebome, kad krantinės visiškai atviros, be jokių apsauginių tvorelių, jas atstoja bendrasis žmogiškosios kultūros lygis bei susivokimas, kad rūpintis saugumu – tai ne tik valdžios, bet ir kiekvieno esančio krantinėje bendras rūpestis ir reikalas. Krantinėje pastatytas didžiulis traukos objektas - kupolas, primenantis cirko areną, o ji skirta įvairioms miesto bendruomenės, jaunimo reikmėms, edukaciniams tikslams, menininkų mugėms. Kol vaikai čia muzikuoja, tėveliai ir artimieji mėgaujasi krantinės vaizdu į upę, gurkšnodami kavinėse alų ar arbatą. Prie upės esančios kavinių lauko terasos pritraukia daugybę lankytojų (beje - Rostoke gyventojų skaičius panašus kaip ir Klaipėdoje – apie 200 tūkstančių žmonių.
Viešnagė Rostoke įkvėpė mus tokioms mintimis: jei jau pasirinkome dirbti kultūros srityje, turime ir rūpintis ja, neturime teisės leisti sau apkiausti ar pasiduoti ekonominėms ir moralinėms krizėms, nes kas kitas, jei ne mes, esame tie švyturiai, rodantys kelią į Klaipėdą būtent per kultūrą. Iš visos širdies kviečiu visus aktyviai ieškoti tarptautinių ryšių, draugų, bičiulių bei partnerių svečiose šalyse ne vien tik tik tam, kad garsintume Klaipėdos kultūrinį gyvenimą, bet kad sukeltume susidomėjimą ir sveiką norą atvykti į Klaipėdą - neužšalantį kultūros uostą. Juk tik mūsų pastangų dėka ši prasminga žinia pasieks platųjį pasaulį, tai tikslas, kurio siekimui vienytis turime visi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Turite naudingos informacijos, pamąstymų apie socialinį gyvenimą, naujų patyrimų, kuriais norite pasidalinti su skaitytojais, siųskite „SociumasLT“ redakcijai el. paštu: sociumas@delfi.lt.
