Pažinti gyvenimą iš naujo. Rasti jėgų ir noro mokytis. Pasiryžti ir išmokti. Kiekvienam iš mūsų gyvenimas skiria įvairias pamokas. Vienos būna lengvesnės, kitos – sunkesnės.
Tačiau įgytos žinios ir patirtis yra vienas iš tų dalykų, kurių niekas neatims. Turėdamas žinių, esi stipresnis, gali daugiau nuveikti ir būti naudingas. Prieš keletą metų susirgau liga, dėl kurios tapau neįgali ir nebegalėjau dirbt savo mėgstamo darbo. Turėjau visko imtis iš naujo.
Pradėjau dirbti savanore Vilniaus miesto Antakalnio vaikų socialinės globos namuose. Šių namų auklėtiniai ir darbuotojai tapo man kaip tikra šeima. Vaikams labai reikia dėmesio ir veiklos, todėl stengiamės kuo dažniau su jais nueiti į teatrus, muziejus, parodas, nuvažiuoti pajodinėti arkliais. Užsiėmimų ir planų turime tikrai nemažai. Aišku, reikia viską suorganizuoti, surasti rėmėjų, susitarti. Tam reikia ir specifinių žinių.
Mano draugas Tomas, Lietuvos neįgaliųjų draugijos narys, paskatino dalyvauti projekte ir įgyti trūkstamų darbui žinių. Kartu nuvykome į pristatymo seminarą. Ten ir apsisprendžiau tapti studijų dalyve, nes supratau, kad tai puiki galimybė įgyti mano naujai veiklai reikalingų žinių.
Kiekvienas dalyvis turi progą pasirinkti, ką norėtų studijuoti, kokias žinias pasitobulinti, kuria linkme keisti savo kvalifikaciją. Aš pasirinkau verslo vadybą, taipogi pasitobulinau anglų kalbos žinias, o kompiuterio raštingumo kursuose išmokau profesionaliau dirbti kompiuteriu. Manau, kad tobulinti savo žinias ir įgūdžius niekada nėra per vėlu. Mokausi jau antrus metus ir visi kursai išties yra naudingi, o įdomiausi ir artimiausi mano širdžiai yra būtent socialinio darbo kursai. Todėl šiuo metu pagal programą „E–studijos ir naujos įsidarbinimo galimybės neįgaliesiems“, studijuoju ISM universitete sociologiją.
Visi mokslai vyksta nuotoliniu būdu, o tai ypač patogu neįgaliesiems. Būna laikotarpių, kai savijauta pablogėja arba tenka praleisti kažkiek laiko gydymo įstaigoje. Taigi, mokydamasis nuotoliniu būdu, gali pats laisvai reguliuoti savo laiką. Jei kyla neaiškumų, dėstytojai konsultuoja internetu, atsako į visus klausimus, rekomenduoja, kokia literatūra galima pasinaudoti, kur ieškoti papildomos informacijos. Bendrauti, pasitarti ir diskutuoti su bendramoksliais galime ir rašydami į bendrą forumą. Džiugu, kad dėstytojai yra geranoriški ir tolerantiški.
Dirbdama Vilniaus miesto Antakalnio vaikų socialinės globos namuose, jaučiuosi laiminga, nes matau gyvenimo prasmę. Džiaugiuosi, kad prie manęs prisijungė dar 8 savanoriai, kuriems ši veikla tapo artima širdžiai. Dirbdama su paaugliais, taip pat atlikdama įvairius organizacinius darbus, panaudoju gautas žinias praktiškai. Pavyzdžiui, su aktorės D. Michelevičiūtės pagalba gavome galimybę nemokamai lankytis Lietuvos dramos teatre. Dabar imamės kitų darbų – ieškome, kas galėtų mums padėti susiremontuoti vonios kambarį.
Artėjant didžiosioms metų šventėms norėtųsi paliesti ir kitą skaudžią vaikų globos namų pusę – Kalėdų laikotarpiu labai daug žmonių prisimena vaikus ir rodydami jiems dėmesį dovanoja įvairius saldumynus. Šaunu, kad žmonės nori šventę padaryti ir kitiems, tačiau dažnu atveju jiems reikia žemiškų dalykų – rūbelių, muilo, dantų pastos, šampūno, paaugliams – dezodoranto, kremo, prausiklių probleminei veido odai ir panašiai. Galbūt tai ir atrodo per daug žemiškai, tačiau juk visi vaikai nori būti gražūs.
O mano didžiausia svajonė – suburti savanorių ratą, kurie pradėję lankyti vaikus, taptų tikrais jų draugais. Norėčiau, kad kiekvieni vaikų globos nariai turėtų po „nuolatinį“ savanorį.
Pažįstate žmogų, kuris yra puikus pavyzdys asmenims, turintiems sunkumų įsilieti į visuomenę? Jūsų artimieji pradeda naują ir netradicinį verslą? Savanoriaujate ir kviečiate savanoriauti ir kitus žmones? Rašykite šias istorijas mums adresu sociumas@delfi.lt.
