Moksleiviai ir toliau renkasi studijų kryptis, kurios jau kelerius metus iš eilės yra populiarios, tačiau nėra paklausios darbo rinkoje. Mokyklas baigiantys jaunuoliai neįvertina, kad jų pasirinktų specialybių absolventų darbo biržoje yra registruota daugiausiai.
Šio sąrašo viršuje dominuoja populiariausios šiuo metu moksleivių besirenkamos specialybės: verslo vadyba, teisė, socialinis darbas, ekonomika.
Viena iš priežasčių – moksleiviai vaikosi mados. „Jaunam žmogui dažnai pritrūksta paprasčiausių žinių apie situaciją darbo rinkoje, vaikomasi madų, populiarių nuomonių ir pavyzdžių. Tačiau ar žinote, kokios specialybės jau penkerius metus visuomet patenka į daugiausiai darbo biržoje registruotų absolventų specialybių ketvertuką? Tai – verslo vadyba, teisė, ekonomika ir buhalterinė apskaita (lyginami 2007-2011 m. rugsėjo 1 d. duomenys),“ – dar šių metų pradžioje teigė Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vyr. specialistas Valdas Maksvytis.
Šią tendenciją įvardina ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. „Situacija pakankamai paradoksali – paklausių profesijų specialistų trūksta, o tų profesijų, su kuriomis sunkiau rasti darbą, studijos populiariausios. Vos prasidėję stojimai rodo, kad pasirinkimų mados nekinta. Galima daryti išvadą, jog studentai neįvertina rinkos poreikių bei realių darbo perspektyvų,“ – teigia prof. dr. R. Kliukas.
Anot jo, jaučiamas informatikos profesionalų stygius, nes darbo rinkoje graibstomi net antrakursiai. Technomatematikos, matematikos, informacinių technologijų paslaugų valdymo, elektronikos specialistų išvis sunku rasti.
Situacija pakankamai paradoksali – paklausių profesijų specialistų trūksta, o tų profesijų, su kuriomis sunkiau rasti darbą, studijos populiariausios.
„Prieš renkantis bakalauro sritį, vertėtų planuoti ir magistrantūros mokslus. Studentai, pasirinkę socialinių mokslų bakalauro studijas, vėliau negali studijuoti specializuotų fizinių ar techniškųjų mokslų, nes neturi reikiamų pagrindų. Socialinių mokslų atstovų dabar yra tiesiog per daug, tačiau labai trūksta specialistų, kurie baigę bakalaurą, galėtų mokytis ekonomikos, vadybos ar gilintis į kitas sritis,“ – problemą dėsto VGTU studijų prorektorius.
Verslas diktuoja studijų programų pokyčius
Kita dažnai įvardinama problema, dėl kurios absolventai negali rasti darbo – aukštųjų mokyklų siūlomų specialybių atitikimas rinkos paklausai. Aukštųjų mokyklų socialiniai partneriai teikia rekomendacijas, kaip turėtų būti tobulinamos studijų programos, kokių specialistų iš tiesų reikia įmonėms.
„Dar metų pradžioje apklausus informacinių technologijų (IT) įmones Lietuvoje paaiškėjo, kad žymiai labiau už mokėjimą programuoti, kurti duomenų bazes ir interneto svetaines, tyrimo respondentai įvertino gebėjimą diegti ir eksploatuoti informacines sistemas, sugebėjimą konsultuoti vartotojus. Šis rinkos tyrimas padiktavo naujos studijų programos atsiradimą,“ – teigia Vilniaus kooperacijos kolegijos (VKK) direktorius Jonas Jakubauskas. Šioje aukštojoje mokykloje absolventams siūloma visiškai nauja Informacinių sistemų diegimo ir priežiūros programa parengta glaudžiai bendradarbiaujant su verslu bei įvertinus būsimą paklausą.
Glaudų bendradarbiavimą tarp aukštųjų mokyklų ir verslo akcentuojančios tarptautinės informacinių technologijų kompanijos „DPA Lietuva“ vadovo Lauryno Truncės nuomone, ką tik mokslus baigusius specialistus dažniausiai reikia papildomai apmokyti bei nuolat kelti jų kompetenciją.
„Problema ta, jog aukštosios mokyklos paruošia labai plataus profilio specialistus turinčius tik bendrines žinias. Dėl to, rinkoje nuolat trūksta specialistų, kurie išmanytų tam tikras specifines IT sritis bei konkrečias programavimo kalbas. Tad daugelis kompanijų neišvengiamai prisiima specialistų ugdymo bei švietimo misiją,“ – teigia L. Truncė.
Darbdaviai paskaičiavę, kad dažniausiai tik baigusių studentų apmokymas naujoje darbo vietoje užtrunka nuo metų iki dvejų. O tiek laiko versle – labai daug. Taigi VKK siūlosi per trejus metus paruošti šiuos specialistus ir įmonėms atiduoti jau visiškai pasirengusius diegėjus-konsultantus. Anot J. Jakubausko, jau dabar sutarta su partneriais, kurie priims studentus praktikoms, patys dėstys, vadovaus baigiamiesiems jų darbams. „Ši programa reikalauja itin glaudaus ryšio tarp programinę įrangą kuriančių įmonių ir būsimų jų darbuotojų,“ – akcentuoja aukštosios mokyklos direktorius.
Šiais metais daugiausiai galimybių įsidarbinti turi pardavimo ir transporto vadybininkai, buhalteriai ir finansininkai, kompiuterijos specialistai, elektroninės įrangos technikai, gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai.
Lietuvos darbo biržos duomenimis 2012 metų sausio-gegužės mėnesiais įsiregistravo 26,6 tūkst. jaunų asmenų iki 25 m. amžiaus, o tai yra 29,8 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais. Esama jaunimo nedarbo situacija rodo, kad moksleivių profesiniam informavimui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys. Prieš renkantis studijas jie kartu su tėvais, mokytojais ir jaunimo darbo centrų specialistais turi giliau paanalizuoti darbo rinką, studijų suteikiamas kompetencijas, ir pasidomėti, kokių specialistų trūksta.
2012 metų pirmojo ketvirčio darbo jėgos paklausos duomenimis daugiausiai laisvų darbo vietų buvo siūloma kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams – 8,7 tūkst., specialistams, jaunesniesiems specialistams ir technikams – 8,3 tūkst., aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojams – 5,3 tūkst. ir įrengimų, mašinų operatoriams bei surinkėjams 5,0 tūkst.
Šiais metais daugiausiai galimybių įsidarbinti turi pardavimo ir transporto vadybininkai, buhalteriai ir finansininkai, kompiuterijos specialistai, elektroninės įrangos technikai, gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai. Taip pat dideles galimybes gauti darbą turi tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, siuvėjai, betonuotojai, virėjai, ekskavatoriaus mašinistai, automobilių šaltkalviai, suvirintojai ir mėsininkai.
