R.Kavaliauskaitė: darbdaviai vis dar prisibijo įdarbinti neįgaliuosius

nevisi komentarai ????

nevisi neigalieji tokie kaip tas kur parase nemotyvuoti as turiu negalia ir dirbu be jokiu birzu paramu kai buvo etatu mazinimas kazkaip manes neisspyre tai darbdaviai pirma ziurekit koks neigalumas poto komentuokit ir beto nevisad yra taip kaip tie popieriai neigalumo raso

neįgali esu nuo 1996m. Visos kalbos per tą laiką apie neįgaliųjų integraciją tiktai tušti pezalai. Jei neturi stipraus užnugario - jokio darbo negausi, nebent valytoja siūlo, nors tam yra komisijos apribojimai. Grupės nepirkau ir mieliau būčiau sveika, bet niekas nežino kas bus rytoj, net šiandien sveiki, džiaukitės kad tokie esat ir nelokit ant neįgaliųjų, baisu, kiek šia tema būna piktų komentarų, skaudu...

"Teisingai" teigi, bet parodyk pavyzdį (berods ekonomistės diplomą turi). Susikurk savo verslą, ar pas A. Zuoką į savivaldą pasisiūlyk. Ir užleisk vietą užsidirbti ir kitam neįgaliam išsilavinusiam jaunam bedarbiui. Gera tau iš didelių valstybės ir europinių lėšų tuos pezalų projektus varyti, bet naudos iš to neįgaliesiems, kaip iš ožio pieno.

Kad patys invalidai vos tik įsidarbinę pradeda savo reikalavimus kelti: atostogas ima kada panorėję, dažnai naudojasi nedarbingumo lapeliu, gydosi ligoninėse, važiuoja į sanatorijas ir kt.
Įdarbinau neįgalųjį ir paskui gailėjausi, nes valstybės tarnyboje jie gali taip dirbti, bet privačiam versle-ne, juk tada reikia turėti dar vieną darbuotoją, kurtis už tokį privilegijuotą dirbtų.

cia kam idomu be neigaliuju?

Pabandykit gerbiamieji sveikieji apsimete neigaliais gauti darba per "Siulo darba" Atlikit kas nors eksperimenta, butu idomios medziagos

Jau du metus bandau kur nors isidarbint su vidutiniu neigalumu, net buvo pasiulymas praejus metams, bet pradedant konkreciau kalbet mano darbdavys dingo. Intelektini potenciala turiu, o fizini darba nepadirbsiu. Bandziau per socialines imones, NSIS, interneta - arba nori "apmauti" arba nieko. Grazios kalbos, grazus veidai ir skurdas

PONIA, esate ATITRŪKUSI nuo GYVENIMO. Paskaitykite skelbimus "SIŪLO DARBĄ". IEŠKOMA neįgalių- MOKESČIAI mažesni. Sveikas, bet NUSIPIRKĘS invalidumą t. y. AFERISTAS- tampa kliūtimi įsidarbinti sveikam SĄŽININGAM žmogui.

Yra tokia oragnizacija neįgaliųjų reikalų ir dar ten viskam vadovauja prezidentė, skambu. Strapsnis apie nieką. "Tačiau egzistuoja ir dar viena problema – pačių neįgaliųjų motyvacija dirbti. „Per sovietmetį ir vėliau žmonės priprato prie pašalpų ir nebeturi noro keisti savo gyvenimo. Lygiai taip pat kaip dažnai šnekama apie bedarbius. Taip pat labai sunku pasikeisti ir žmonėms, kurie tampa neįgalūs po avarijos ar kitos nelaimės. Žmonės tampa depresyvūs, nenori nieko veikti“, - apie motyvacijos stokos priežastis pasakojo pati negalia turinti R. Kavaliauskaitė, - Svarbiausia savyje atrasti noro, atrasti tos visiems reikalingos motyvacijos. Turint užsispyrimo darbą rasti tikrai įmanoma“. Bandžiau, tik likus su savo negalia, jokių paiūlymų, nes jau turiu sunkią fizinę negalią, kokio nors namudinio darbo. Jokio pasiūlymo nėra, patarta kurti individualią įmonę...cha, cha...sveika būdama aš nesugebėjau užsukti verslo, tai dabar skaitosi pats laikas pagalvoti. Toliau kas erzina gyvenant informacinių technologijų laikais, visur reikalaujama 'popieriniu" pažymų su " mėlynais" parašais. Gyvenimo sąlygų pritaikymas vėl opus klausimas, ypač turintiems judėjimo negalią. Toliau neįgalumo pensijų skaičiavimo metodika, ar tu turėjai stažą, ar dar nespėjai užsidirbti (ligos ir nelaimės ištinka, prieš tai nesuderinus laiko), kaip bebūtų suskaičiavus gauni tik ubagišką pašalpą. Aišku džiaugiuosi kiek yra tiek gana. Esant visdutinio amžiaus turiu dar nesavarankiškų vaikų, kuriuos reikia išleisti į gyvenimą, tai papildomos pajamos tikrai labai reikalingos.

Deja, tai vien tik skambūs žodžiai ir nieko konkretaus. Kiek gali žmogus būti optimistu? Juk realybėje reikia ir maisto nusipirkti, ir mokesčius sumokėti. Optimistais mes esame, kad turime padorų darbą, o jei komentatoriui tektų 3 metelius pavegetuoti, aktyviai beieškant darbo, besitobulinant įvairiuose mokymuose ir galu gale per pokalbį išgirsti, kad esi per senas, nes tau jau 40 ir dar neįgalus ( ir tai ne vienas pokalbis)...nors turi puikia darbinę patirtį. Linkiu visos organizacijos daugiau orientuotis į įvairių vykdomų priemonių rezultatą (kažkodėl nemačiau, nors aktyviai ieškojau :-)), o ne į įsisavintų lėšų kiekį, gal tada kas ir pasikeis.

bet pasižiūri į žmogaus nuotrauką ir matai jo nuoširdumą. Ponia Rasa, tęskite savo didelius darbus. Jūs esate nuostabi!

Tikra tiesa, įsidarbinti jokiu šansų nėra. Penkis metus turėjau vidutinio sunkumo nedarbingumą, o kaip liko 3 metai iki pensijos, atėmė ir davė lengvo sunkumo, o išvados liko tos pačios kaip buvo anksčiau. Tai į jokį darbą nebepriima, nes dideli apribojimai, netgi darbo biržoje pasakė, nevark nes tikrai niekas nepriims ir tai pasitvirtino. Jeigu galėčiau dirbti fizinį darbą, seniai bučiau išvažiavus iš Lietuvos, nors su labai skaudančia širdim. Skaudu, kaip atiduodi visą gyvenimą darbui, moki mokesčius nerealius, o kada susergi nepagydomom ligom, valstybė numeta 400 Lt invalidumo pensiją - didesnio pasityčiojimo negali būti, todėl ir negerbiu nei daktarų, nors jie sako vykdantys vyriausybės nurodymus, nei tokios vyriausybės.

nieko prieš neįgaliuosius tikrai neturiu. ir, manau, kad neteisingas požiūris yra visuomenės problema, o ne atskirų kurių nors jos grupių. kodėl klaidingas požiūris? jeigu gyvensime nuolatinėje depresijoje "valstybė mumis nesirūpina", "visi siekia tik vogti" ir t.t. ir t.t., tuomet ir mirksime savo prarūgusiose sultyse, kurios vis labiau ir labiau dvoks. ir kas galiausiai iš to išeis? o tai, kad net ir pasitaikius galimybei, bandysite ižvelgti klastą, netiesą, siekį pasinaudoti kitu žmogumi. galiausiai taip ir nepasinaudosite atsiradusia galimybe. Tad gal reikia į viską žiūrėti kiek kitaip, kad ne visur gali slypėti blogis, korupcija ir visa kita? jeigu visą laiką stovėsi nunarinęs galvą - nepastebėsi ir praleisi galvą, o jeigu dairysies, ieškosi ir sieksi - tikėtina, kad atsiradusią gailimybę užfiksuosi.

na ir kita mūsų žmonių bėda ta, kad norime gauti viską čia ir dabar. Deja, taip gal ir buvo prie ruso, smetonos ar kitais laikais, tačiau mūsų pasaulyje jau daugiau nei 6 milijardai, tad reikia kovoti dėl vietos po saule. o kovoti reiškia nuolat siekti savo tikslo. momentiniai bandymai dažnai neduoda norimo rezultato. nepavyko vienas dalykas, bandyk kitą. sieksi ir turėsi,

rašau labai nuoširdžiai ir be siekio užgauti. tiesiog mūsų galvose yra daugiausiai bėdų, o ne aplinkoje. kaip pasiklosi, taip išmiegosi - kaip kursi savo gyvenimą, tokį ir turėsi.

linkiu sėkmės pakeliant galvą ir siekiant savo tikslo toliau! ;)

Deja, reikia pripažinti, kad straipsnio autorė visiškai atitrūkusi nuo realybės. Pati įsitikinau, įsidarbinti neįgaliajam šansų nėra, nebent tai būtų socialinė įmonė, kuri neįgaliuosius priima tik į tas darbo vietas,. kur reikalinga fizinė jėga, pvz, valytoja :-). Neseniai pasibaigė projektas, kurio metu neįgalieji buvo skatinami mokyti už europines lėšas, siekiant integruotis į darbo rinką. dauguma iš mūsų buvo jau virš 40. Tikrai buvo smagu prisiminti aukštąją matematiką, mikro ir makro ekonomiką, bet....ar darbdaviams to reikia? Tikrai rašydama CV bei motyvacinius laiškus stengiausi minėti, kad nesėdžiu vietoje, kad stengiuosi tobulėti, tačiau net socialinių įmonių tai visiškai nedomina. Intelektualiose darbo vietose jie nori matyti tik sveikuosius - neįgaliems tik laikini arba fiziniai darbai,. Susidaro įspūdis, kad visi neįgalieji tik su dvasios negalia. Kodėl pati valstybė afišuodama, kad stengiasi padėti neįgaliesiems integruotis į darbo rinką, nesuteikia galimybių neįgaliesiems dirbti viešajame sektoriuje-kad ir tos Pačios LDB konsultantais :-). Juk tai toks paprastas , jokių gebėjimų nereikalaujantis darbelis, panaršai internete, padarai keletą ataskaitėliu, užpildai keletą popierių. Nereikia būti nei personalo specialistu :-). Ir tai tik vienas pavyzdėlis :-). Ir nereiktų jokių skatinančių programų, kurių metu pelnosi socialinės įmonės ir smulkūs bankrutuojantys darbdaviai :-). Bet kam tai rūpi? Vieną kartą bandžiau kreiptis į seimo narį su pasiūlymais, kurie padėtų neįgaliesiems integruotis į darbo rinką. tai pirmi jo žodžiai buvo " aš nesirūpinu neįgaliaisiais". Paskui pasitaisė- atseit išklausė. Ir pasakė "ooo, Dagiui tai nepatiks...". Deja, neįgaliajam mūsų valstybėje nieko nelieka, kaip tik vegetuoti iš varganos neįgalumo pašalpos. Ir tikrai ne tiesa, kad neįgaliesiems trūksta iniciatyvos. Tiesiog darbo nėra net sveikiems žmonėms, o tokiems kaip mes lieka važiuoti į Anglijos laukus braškių skinti, tuose laukuose mes ir nusibaigsime bandydami išmaitinti savo vaikus. Valstybei, aišku, iš to tik nauda :-(.