Lietuvos darbo biržos direktorius: mokymas turi būti orientuotas į įdarbinimą

Jie skirti integruoti žmones į darbo rinką. Nemažai projektų vykdo ir Lietuvos darbo birža. Kiek jų, kokie jie ir kokia jų teikiama nauda Lietuvos piliečiams, atsako Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.

Kiek šiuo metu Lietuvos darbo birža įgyvendina projektų, finansuojamų ES lėšomis?

Lietuvos darbo birža, siekdama didinti užimtumą ir kelti darbuotojų kompetencijas, šiuo metu įgyvendina 8 Europos socialinio fondo (ESF) finansuojamus projektus. Visų šių projektų veiklos persipina - vieni baigiasi, kiti prasideda. Todėl reikėtų žiūrėti ne į projektų kiekį, o į vykdomas veiklas. Visos jos yra skirtos padėti tiems, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių sunkiau integruotis į darbo rinką: suteikti persikvalifikavimo galimybę, iš dalies kompensuoti darbo užmokestį.

Darbo rinkoje papildomai remiamos grupės yra jaunimas, ilgalaikiai bedarbiai, vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, sergantys priklausomybės ligomis ir praėję reabilitacijos kursą ir kt. Kai kurie vykdomi projektai yra skirti konkrečiai žmonių grupei. Pavyzdžiui, padedame jaunimui, nes ypač svarbu integruoti jaunus žmones į darbo rinką, ir mūsų siekis, kad jie netaptų ilgalaikiais bedarbiais. Be kvalifikacijos ir patirties jaunuoliai sunkiau patenka į darbo rinką, ilgiau joje adaptuojasi, jiems reikia įdėti daugiau pastangų ir į darbo paieškas. Būtų labai gerai, jei toks jaunimas įgytų kvalifikacijas pagrindinio profesinio mokymo sistemoje ir tik po to įsilietų į darbo rinką. Viešuosius darbus būtų galima išskirti kaip kiek kitokią – laikino užimtumo priemonę. Ji suteikia ne vien galimybę gauti pajamų, bet ir skatina nepamiršti darbinių įgūdžių.

Kokia jau įgyvendintų projektų nauda Lietuvos darbo rinkai?

Lietuvos darbo biržos vykdomi projektai suteikė galimybę daugiau bedarbių įtraukti į užimtumo rėmimo priemones. Buvo remiamas jų įdarbinimas ir žmonės įgijo darbo patirties bei praktinių įgūdžių. Šiuose projektuose per visą laikotarpį dalyvavo 150 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Iš jų daugiau nei 36 tūkst. bedarbių padidino savo konkurencines galimybes – įgijo kvalifikaciją ar naujų kompetencijų.

Išsamiau vertinant projektų suteiktą naudą, reikia suprasti, kad tai yra didžiulė investicija į žmones, nes žmonėms suteikiama kvalifikacija, žinios. Apskaičiuoti suteiktą pridėtinę vertę nėra taip paprasta. Turėtume įtraukti daugybę komponentų ir žiūrėti, kiek projektuose dalyvavusių žmonių dabar dirba ir uždirba, kiek sumoka mokesčių, kad nebemokama nedarbo draudimo išmoka, įvertinti, kad jiems pradėjus dirbti, greičiausiai nebereikėjo prašyti socialinės paramos. Gaudamas daugiau pajamų, žmogus paprastai perka daugiau prekių ar paslaugų, skatina vartojimą, ir svarbiausia – pats kuria produktą, gyvina ekonomiką.

Kaip žinia, ilgalaikis nedarbas šeimoje sukelia įtampą, tad kiekvienas įsidarbinęs, sukūręs verslą žmogus – tai ir gera žinia jo artimiesiems. Šių investicijų atsiperkamumo būtų neįmanoma apskaičiuoti, nes ne viską galima išmatuoti ir pagrįsti tiksliais skaičiais.

Noriu atkreipti dėmesį, kad būtent mūsų vykdomi projektai krizės metu buvo patys didžiausi ir plačiausiai apimantys darbo rinkos aktyvinimo priemones.

Iš kur žmonės sužino apie ES lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos įgyvendina arba koordinuoja Lietuvos darbo birža? Kokie atsiliepimai?

Kiekvienas bedarbis arba darbo ieškantis žmogus įsiregistravęs darbo biržoje, turi savo konsultantą. Kartu sudaromas individualus užimtumo veiklos planas, kuriame numatomas tikslas ieškant geriausių sprendimų. Vieniems reikia įgyti naują kvalifikaciją, kitiems aktuali kelionės į darbo vietą subsidija, tačiau visi jie siekia įsitvirtinti darbo rinkoje. Konsultantas konkrečiam bedarbiui gali pasiūlyti labiausiai tinkančią priemonę. Žinoma, yra ir tokių, kurie per draugus ar iš spaudos sužino apie vykdomus projektus ir patys teiraujasi konkrečių galimybių.

Žmonės iš tikrųjų geranoriškai priima galimybes mokytis, įsidarbinti subsidijuojant ar įgūdžiams įgyti skirtą priemonę. Jiems labai padeda teritorinės darbo biržos: pasirūpina, kur mokytis, pasiūlo, kur įsidarbinti. Darbo pradžiai tai tikrai neblogai, nes darbo patirties neturintis arba seniai dirbęs žmogus dažnai nežino, nuo ko pradėti. Mūsų klientai, pasinaudoję teikiamomis galimybėmis, apie jas atsiliepia teigiamai. Net jei po projekto žmogus ne iškart gauna darbą, įgytos žinios ir gebėjimai jam pravers ir vėliau.

Kokių dar reikšmingų projektų įgyvendina Lietuvos darbo birža?

Pirmiausia norėčiau paminėti spalio 1 d. pasibaigusį, labai reikšmingą mūsų organizacijai projektą „Elektroninių viešųjų paslaugų teikimo visuomenei perkėlimas į internetinę erdvę – eDbirža“. Visoje Lietuvos darbo biržoje įdiegta nauja informacinė sistema. Nuo šiol kiekvienas ieškantis tinkamo darbo ar darbuotojo galės naudotis šiuolaikinėmis informacinių technologijų priemonėmis.

Lietuvos darbo birža kaip partneris dalyvauja ir kitų institucijų įgyvendinamuose projektuose. Ne vienerius metus Lietuvos darbo birža bendradarbiauja su asociacija „Langas į ateitį“, kuri vykdo kompiuterinio raštingumo kursus. 2010 m. gruodžio 13 d. „Langas į ateitį“ pradėjo kompiuterinio raštingumo ir elektroninių paslaugų mokymus Lietuvos gyventojams. Projekto „Lietuvos e. piliečiui – paslaugos internete“ metu numatyta apmokyti 16 tūkst. suaugusių Lietuvos gyventojų, iš jų - apie 9 tūkst. bedarbių. Šiuo metu projekte dalyvavo jau 11 tūkst. gyventojų. Iš jų – daugiau kaip 4,3 tūkst. į kursus įregistravo teritorinių darbo biržų darbuotojai.

Manau, kad ši partnerystė duoda didelę naudą visiems, siekiantiems įgyti naujų kompetencijų ir žinių. Ypač malonu girdėti buvusių bedarbių atsiliepimus, kad išmokus dirbti kompiuteriu, jie gana greitai susirado darbą. Net jei tai nėra pagrindinė tavo darbo priemonė, kompiuterinis raštingumas tikrai pravers ir kasdieniame gyvenime.

Darbo birža taip pat aktyviai prisideda prie iniciatyvos pagerbti verslininkus, kuriančius darbo vietas, ir paskatinti juos tęsti veiklą. Šiuos apdovanojimus organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2011 metų pavasarį šiems apdovanojimams buvo atrinkta 18 pagrindinių pretendentų, tarp kurių buvo ir jaunų, neseniai verslus sukūrusių žmonių, ir stambių įmonių. Už iniciatyvą pradėti ir plėtoti verslą buvo apdovanota Brigita Bingelytė, kuri pradėjusi savo verslą pagal individualios veiklos pažymėjimą per 2010 metus be jokių subsidijų įdarbino 6 bedarbius. O, pavyzdžiui, UAB „Teltonika“ buvo apdovanota už tai, kad 2010 metais įdarbino 110 jaunuolių iki 29 metų.

Kokios aktyvios darbo rinkos priemonės yra skirtos bedarbiams?

Darbo birža skatina bedarbių savarankišką užimtumą – dengia dalį išlaidų, susijusių su verslo liudijimų įsigijimu. Vykdome buvusių bedarbių stebėseną, domimės, kaip jiems sekasi užsiimti pasirinkta veikla. Labai džiugu, kad nemažai tokių žmonių vėliau kreipiasi į darbo biržą patys, ieškodami tinkamų darbuotojų, kad galėtų juos įdarbinti savo versle.

Lietuvos darbo birža aukštos kvalifikacijos darbuotojams, aukštąjį išsilavinimą turintiems arba dar bestudijuojantiems siūlo registruotis Talentų banke. Darbdaviai tokiu būdu lengviau gali rasti specialistų arba būsimų specialistų, kuriuos galės išsiugdyti savo įmonėje. Tiek šį elektroninį registrą, tiek kitus galima pasiekti per mūsų svetainę. Šiais metais sausio-rugsėjo mėn. Talentų banke įregistruota apie 1 tūkst. žmonių ieškančių darbo, kurių specialybės labai įvairios: inžinieriai, teisininkai, apskaitininkai, finansininkai, pedagogai, vertėjai ir t.t. Daugiausia jų yra Kaune – apie 400, Klaipėdoje – apie 160, Šiauliuose – apie 80.

Kartu noriu pastebėti, kad nepamirštame ir bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir nerandančių darbo. Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija sudarėme jiems galimybę įgyti naujų kompetencijų, reikalingų šiandieninei darbo rinkai, kurių jie galėjo įgyti aukštosiose mokyklose ar kolegijose. Šiemet tokia galimybe pasinaudojo per 1,2 tūkst. šių bedarbių. Kaip rodo pirmieji šio projekto rezultatai – du trečdaliai jų sėkmingai įsiliejo į darbo rinką.

Kokie planuojami pokyčiai Lietuvos darbo biržos vykdomuose mokymuose?

Mokymų koncepcija, nesikeitusi visus 20 metų, šiai dienai yra pribrendusi pokyčiams. Mokymas turi būti orientuotas į įdarbinimą. Į tai aktyviai stengiamės įtraukti ir darbdavius, kurie prisidėtų parinkdami reikiamas mokymo programas bedarbiams ir taip pat garantuotų jų įdarbinimą. Tokiu atveju bedarbis, baigęs mokymus, iškart turėtų darbo vietą. Darbdavys pateikia, kokių specialistų jam reikia, ir prisiima atsakomybę už apmokomų žmonių įdarbinimą. Mokymus finansuoja Darbo birža. Jei jie būtų labai specifiniai ir brangūs, darbdavys galėtų prisidėti prie darbo biržos skiriamų lėšų.

Jau dabar turime pavyzdį, kai Kauno darbo birža ir VĮ „Kauno aerouostas“ su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ inicijavo specialistų paiešką pagal „Ryanair“ keliamus reikalavimus. Iš susidomėjusių galimybe persikvalifikuoti į lėktuvų remontininkus ir dirbti šioje kompanijoje Kauno darbo birža 13 asmenų nusiųs į Kauno technologijos universiteto organizuojamus kursus įgyti orlaivio mechaniko kvalifikaciją. Darbdaviai skatinami būti aktyviais šio proceso dalyviais, nes galės priimti į darbą tikslingai parengtus, įgijusius konkrečias profesijas, darbo ieškančius žmones. Susidomėję kviečiami kreiptis į savo miesto ar rajono darbo biržą pasitarti dėl galimybių.

Siekiant mažinti valstybės išlaidas, dažnai imamasi įstaigų centralizacijos, kai uždaromi mažai žmonių aptarnaujantys skyriai. Ar Lietuvos darbo biržoje yra tokia pati situacija?

Sakyčiau Lietuvos darbo biržoje situacija priešinga: žmonės nori, kad teritoriniai padaliniai būtų kuo greičiau pasiekiami, kuo arčiau įsikūrę. Kaip pavyzdį galiu paminėti atvejį Joniškėlyje, kur patys žmonės įvairiais prašymais savivaldybei ir Seimo nariams siekė, kad nebūtų uždarytas darbo biržos padalinys. Žiniasklaida taip pat nušvietė, su kokiais sunkumais susidurs to miestelio gyventojai, jeigu bus uždarytas minėtas padalinys. Įsitikinę, kad tai žmonėms sukels išties nemažų sunkumų, atnaujinome Joniškėlio darbo biržos poskyrio veiklą. Neklydome, žmonės džiaugėsi šiuo sprendimu, jog jiems nereikės važinėti į Pasvalio klientų aptarnavimo skyrių.

Tokie atvejai, kaip Joniškėlyje įrodo, kad žmonėms darbo birža yra labai reikalinga. Turime paslaugų jaunimui, teikiame informaciją tiems, kas renkasi, ką studijuoti. Mes galime padėti žmogui pasitikrinti, kiek jo norima studijuoti profesija yra paklausi darbo rinkoje. Kalbamės su darbdaviais, darome tyrimus ir skelbiame informaciją apie profesijų perspektyvas. O teritorinės darbo biržos dirba tiesiogiai su mokyklomis ir konsultuoja rūpimais klausimais.

Ar visada žmonės ateina į darbo biržą, norėdami rasti darbo? Ką patartumėte žmonėms, ieškantiems darbo?

Vis dėlto šiuo metu, susiduriame su reiškiniu, kad socialinių pašalpų ateina jau antra karta. Tėvai buvo socialinių pašalpų gavėjai, o dabar jų vaikai registruojasi darbo biržoje, tikėdamiesi gauti socialines pašalpas. Bet darbo biržos prioritetas – padėti žmogui rasti darbą. Todėl stengiamės motyvuoti žmones, skatinti juos naudotis galimybėmis ir integruotis į darbo rinką. Norime, kad jie rinktųsi siūlomas aktyvios darbo rinkos ir laikinas užimtumo priemones, kitaip tariant, kad bedarbiai taptų konkurencingais darbuotojais.

Patarčiau žmonėms naudotis teikiamomis galimybėmis ir bandyti tai, kas jiems yra siūloma. Labai svarbu, kad jie nebūtų užsidarę, naudotųsi visomis priemonėmis ir nebijotų keisti darbo aplinkos ir keistis patiems. Galų gale, tie, kurie kasdien lankosi biržoje, skaito skelbimus, greičiau randa darbą, o bendraudami su kitais, dalinasi gauta informacija. Tad kaip sako lietuvių liaudies patarlė: „Kas ieško – tas randa“.