Ką galvoja vaikai, kai jų tėvai skiriasi?

Jie tada gryzta,kai nebereikalingi,o tada atsimena,kad turi vaikus,seima,va tada jau jie nebereikalingi,po laika susimasto.

niekas neturi teisės nieko prakeikt, jūs irgi.
nes gali viskas bumerangu atsisukt..

buvau studentė, kai skyrėsi tėvai...man jie abu labai brangūs, tad kai pradędavo ginčytis-aš išeidavau iš kambario, puldavau į ašaras, aš taip norėjau, kad jie būtų kartu...dabar , sulaukus tėvų amžiaus, tik dabar ,pati praėjusi panašias negandas(skyryboms padavė mama) aš juos suprantu...baisu matyti besipykstanęius tėvus, labai skaudu, nes mes juk jų dalelė, bet geriau tegu skiriasi, nei gyvena kartu, dėl vaikų vienas kito nekęsdami...

O labiausiai kaltas tas tėvas arba motina kuris palieka šeimą, vaikus dėl kitų kelnių arba kito sijono.Ir jei taip atsitinka tai paliktas vaikas kenčia visą gyvenimą tą palikimo skausmą, o tas žmogus kuris palieka savo vaiką yra prakeiktas amžiams...

Skirybos ivyksta del abieju sutuoktiniu kaltes, ne del vieno!!! Niekada negalima kaltinti vieno is tevu, o tuolab teisti...

Taip, ir aš v aikystėje tėčio ieškodavau pas tetas butuose, laukdavau laiptinėse, eidavau į darbovietę, ir laukdavau darbo pabaigos, kad galėčiau už rankytės parsivesti tėtį namo.
Maldavau..... prašiau tėčio, kad grįžtų pas mus su mama.
Aišku visa tai dariau mamai nežinant.....
ir deja veltui, nes tėtis taip ir negrįžo......
Praėjus 35 metams jis nori bendrauti, nes yra vienišas (gyvena vienas), o jis man dabar visiškai svetimas ir bendravimo aš NENORIU, MAN JO NEREIKIA...........
l.abai skaudūs vaikystės prisiminimai išlikę iki šiol.
Brangūs tėčiai galvokite ką darote......kad paskui nereikėtų gailėtis.!!!!!!

po skyrybu sunui buvau 5 metukai pradejo skaudeti pilva,pradejo kramtyti nagus,jam jau 15 ir nagus vistiek kramto.jam skyrybos sunku,nes tevas neskyre demesio nei pries nei po skyrybu.kai vaikui truksta teviskos meiles labai sunku bet motina ne viska galoi pakeisti kaip saule ir menulis reikalingoi abu.

jei breivikas butu auges seimoje butu nezuve sitiek zmoniu.nera nieko baisiau uz skyrybas,tai leta mirtis,kartais trunkanti ilgai kartais trumpai paliktai pusei.As manau turi veikti pagalbos centrai kol vaikai neuzauginti neturi buti skyrybu.niekas per prievarta nesuveda 2u zmoniu.o santykiu turi mokytis,ieskoti kompromisu o svarbiausia myleti kaip Dievas myli mus.Paklauskite issituokusiu poru kodel isssiskyre,kad vienas rupinosi vaikais kitas ne.ogi todel kad buvo uzmirsta meile-Dievas.sako nereikia gyventi del vaiku-tada reiskia ju nemylite tik del vaiku reikia gyventi ,ieskoti meiles,santarves kad parodytume jiems pavyzdi.kaip mokyti meiles vaika kai pats koneveiki jo mama ar tete.

Ar turtingas bus patėvis

visi gimstame,augame,brestame,na zodziu praeiname visas gyvenimo stadijas.Girdime,skaitome,domimes kas yra meile ir visi galvojame,kad as tai jau taip nepasielgsiu,o kai ateina tas momentas,uzvaldo egoizmas, pradedame gaileti saves ir pasirenkame pati lengviausia kelia -skyrybas;uzuot gelbeje seima,prase psichologu pagalbos,ieskoje patys priezasciu,kalbeje istisomis naktimis,kad tik neivyktu klaida.Juk labai gerai visi zinome,kad sakoma jopg meile trunka 3-jus metus,o toliau lieka meiles vaisiai - antroji puse tampa savu zmogumi,lieka pagarba,uzuojauta,zodzio laikymasis,kantrybe, dvasine meile ir visa tai kartu sudejus atnesa labai saldzius vaisius kai atsisedi ir pamatai,kad ne veltui tobulejai zmogau ir turi ta miela,jauku,neispasakytai traukianti savo lizdeli senatveje,kai sulekia vaikai,anukai ir proanukiai.Va tada supranti,kad pragyvenai teisingai ir sirdyje taip gera,kad sito zodziai neissakysi.
Linkiu visiems kalbetis,kalbetis,kalbetis tarpusavyje,isklausyti kita.ji suprasti,atrasti tokius gilius prasmingus zodzius,kurie priverstu isgirsti kita puse,o svarbiausia reikia stengtis buti pavyzdziu seimoje,kad visi noretu i jus ligiuotis.

Gyvenkite ir elkites taip,kaip norite ,kad elgtusi su jumis.

P.S.
Jeigus kas tuokiates tik del sekso,tai nesituokite............
Jei seksas tik is meiles viskas gerai...
Jei seksas be meiles - prazutis abiems ir jusu palikuonims.

Manau esmine priezastis tarp lietuvių porų skirybu klausimu yra labai paprasta - santuokos sukūrimas 20 keliu metu, dar nesusiformavus pasauleziurai, normaliai nenusistovejus požiūriui į gyvenimą, savo tikslu, noru supratima ir t.t. Ir kaip ir visada (deja), gyvenimo pamokas ismokstam tik iš savo klaidų, kurios, ju atsiradimo metu atrodė kaip pats tobuliausias sprendimas bei nenugincijama tiesa ir lai tik pabando kas pasakyti kad taip nera...
P.S. Išbandyta paties kailiu.

Visada norejau , kad mano tevai nesiskirtu ir gyventu kartu. Deja, turejau kankintis su pateviu , o dabar su netikrais broliais pliekiames del tevo turto jam mirus . Niekam nelinkeciau tokio gyvenimo . Zmones, skirdamiesi visada iskelkite i pirma vieta vaiku interesus ir isbandykite visus budus susitaikyti ir gyventi kartu . Priezasties ,,nesutapo charakteriai '' teismas turetu isvis nepripazinti, tam turi buti rimtos priezastys.

Pilnai su jumis sutinku. Tik jus tai supratote velai, jau zenges ta lemtinga zingsni. O kartais reikia tiesiog pabuvimo atskirai, ar psichologu pagalbos. ar tiesiog ramaus pokalbio tik dviese. Bet.... padarome taip kaip, kad po to nebera kelio atgal.((((

Puikiai supranta ka isgyvenate jus ir jusu vaikas. Mano seimoje taip pat ivyko skyrybos(( vaikui buvo 4.5 metuku. Praejo metai, o tevas nei aplanko, nei paskambina, nieko. Jokio bendravimo su vaiku. Pradzioje vaikas daznai klausdavo, kalbedavo apie teva. O dabar vis reciau.. Laikas eina, jis nestovi vietoje. Na juk nepriversi tevo bendrauti jei jis nenori. Ateis laikas, kai jis nores, bet vaikas nebe... Tik gaila vaiko, viduje ( kazkur labai giliai jo kerteleje liko nuoskauda ir nesupratimas kodel taip isejo) ((((( Stiprybes visoms ir visiems!!! Ypatingai musu vaikams, mes turime juos palaikyti, iskalusyti, suprasti, isgirsti kai jiems to reikia!

Pasistenkite kuo mažiau ,,žaloti '' savo vaikus-konfliktų metu nekiškite vaikų į muštynių verpetą,nesiveskite ir nestatykite jų akistaton su niekšu tėvu arba nevykite kartu su juo ,,von'',nes jūs neprižiūrėsite,o į vaikų namus atiduosite...va kas baisiausia vaikams -sakau jums ,kaip pedagogė...tiesiog ramiau ,sunku ,bet valdykitės..nesiseka,išvežkite pas močiutę ar dieduką..kol susitvarkys..O TIKRAI VISKAS LAIKUI BĖGANT IŠBLĖSTA-TAD SKATERTIU DAROGA.

mano šeimą irgi neištikimybė palietė.. žodžiu, nutiko taip, kad pati pamačiau tėvą su meiluže, kai man buvo 16 metų. pats durnumas. irgi sakiau,kad jis man ne tėvas, kad man jo nereikia ir t.t.
dabar jau man gerokai virš 20, bet esmė ta, kad mano mama niekada neleido šnekėt apie tėvą blogai.. juk niekada vienas santykiuose nebūna kaltas dėl skyrybų. beveik visada atsiranda kažkas, ko nepadarė vienas.gal per mažai dėmesio, gal per mažai dar kažko.mano mama irgi galbūt neviską padarė,ką galėjo.. ji labai daug dirbo, gal jam dėmesio ir trūko...žodžiu, ne man mokyt jus ir jūsų sūnų, nenoriu aš kištis į jūsų santykius, bet jei jau yra komentaras ,galima išsakyt savo nuomonę.. todėl aš manau,kad tuo didžiuotis,jog jūsų sūnus jo nebevadina tėvu, neturėtumėt.. vis tiek mylėjot savo vyrą ir jeigu ne jis, jūs neturėtumėt to sūnaus, kuris savo tėvu nebevadina tikro tėvo, pagalvokit,juk ir jis jam davė gyvybę, nebuvot tik viena jūs..
mes tėvų nesirenkam. tiesiog reikia jiems ačiū pasakyt už tai,kad mes esam,, nesvarbu,kokie jie, kad ir kaip bebūtų skaudu pripažint tikrą tiesą.
galų gale, galbūt kažkada jis supras,kad yra neteisus, o tada bus per vėlu..
taip, tas vyras yra padugnė, nes išdavė tai, kas jam turėjo būti šventa ir aš net neabejoju,kad buvot gera žmona, tačiau taip jau nutiko.linkiu stiprybės jums. ir labai puikiai suprantu jūsų sūnų..

Žmonės gimdykime vaikus tik labai rimtai vienas kitą gerbdami ir mylėdami. Reikia pasiruošti naujo žmogaus atėjimui ir juo rūpintis kol jam sueis 18 m. Taip gamta surėdė, kad žmogaus palikuonys bręsta labai ilgai. Mes tokie esame. KAIP būtų jauku ir džiaugsminga, jei visuose namuose ir butuose gyventų tik darnios šeimos.

Na as galvojau, kad tevas mane pasiimtu, kad tik teismas jam priteistu, tada man buvo 12-ka metu, bet jau supratau, kad pinigu turesiu kaip sieno...

visi mes turim savo priciudu, reikia taikytis ir nusileist stenktis kiek ymanoma.
O visi mes kol gyvi tai esam blogi tai gerem tai rukum tai y kitas moteris ar vyrus ziurim, bet kai mirstam tai tik tada mes esam geri, nes ir viena gerai padarem ir kita. Kada buvot sermenyse kuriose buvo minimas blogu zodziu pasarvotasis? tad gerus zodzius vieni kitiems sakykime
kol esam gyvi:)

paskaitinek straipsnyje nurodytoj svetainej, ten nemazai info (pagalbavaikams)