2011 metais Lietuvoje 10-ies tūkstančių porų skyrybos tiesiogiai palietė daugiau nei 5,7 tūkstančių jų vaikų. Besivystančiam vaikų mąstymui, pasaulėžiūrai ir tolimesniam vystymuisi tėvų skyrybos gali padaryti nepataisomą žalą. Tad ką daryti, kad žala būtų minimali?
Vaikui, augančiam besiruošiančioje skirtis, besiskiriančioje ar išsiskyrusioje šeimoje, tenka atremti iššūkius ir susitvarkyti su viduje kylančiais jausmais. Dažniausiai tai būna nežinia dėl ateities, kas sukelia daug baimės, nerimo, taip pat vaikams reikia kovoti su liūdesiu ar pykčiu bei šeimoje tvyrančia įtampa, kuri pasireiškia tėvų bendravimu ar nebendravimu, jų emocine būsena, veiksmais. Taip pat vaikui tenka išgyventi ir prisitaikyti prie galimų išorinių pokyčių, t. y. gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos keitimo ir pan., kas turi didelės įtakos vaiko emocinei būklei, jo savijautai, socialiniam funkcionavimui.
Be įvairių jausmų antplūdžio vaikams, augantiems skyrybas išgyvenančioje šeimoje, neretai tenka atlikti įvairius vaidmenis, kurie įnešą į vaiko gyvenimą dar daugiau sumaišties ir įtampos. Vieni tampa tėvais savo mažesniems broliams ir (ar) sesėms, o kartais ir net mamai ar tėčiui, ypač skaudžiai išgyvenantiems skyrybas ir nepajėgiantiems susidoroti su iškilusiais išbandymais. Kiti tampa tėvų tarpininkais, perduodančiais vieno tėvo pasakytą informaciją kitam, ar „šnipinėtojais“, kartais ir vieno iš netaikiai besiskiriančiųjų sutuoktinių pusės užtarėjais ar patikėtiniais.
Vaikų reakcijos į skyrybas skiriasi
Skirtingo amžiaus vaikai į tėvų skyrybas reaguoja šiek tiek skirtingai. Pavyzdžiui, net ir kūdikiai jaučia tvyrančią įtampą, tėvų nerimą, pyktį, energijos bei emocijų pasikeitimus. Jei nestabilios, konfliktinės situacijos šeimoje tvyro nuolat, kūdikiai pasidaro nervingi, sudirgę ir verksmingi. 2-3 metų amžiaus vaikai dar turi nepakankamą žodyną, kad galėtų išreikšti savo poreikius ir būsenas, todėl visas nerimas, baimės daugiausia reiškiasi per elgesį. Vaikai gali tapti verksmingi, irzlūs, pikti, reikalaujantys daugiau dėmesio. Taip pat gali pasireikšti ir anksčiau minėti fiziniai negalavimai.
Skirtingo amžiaus vaikai į tėvų skyrybas reaguoja šiek tiek skirtingai. Pavyzdžiui, net ir kūdikiai jaučia tvyrančią įtampą, tėvų nerimą, pyktį, energijos bei emocijų pasikeitimus.
Kiek vyresni 3-5 metų amžiaus vaikai gali galvoti, jog tėvai skiriasi dėl jų (kad jie buvo tėvams negeri, kažką ne taip padarė), ir gali jaustis dėl to kalti. Taip pat vaikams tampa svarbus ne tik tas iš tėvų (dažniausiai motina), kuris labiausiai rūpinosi juo nuo gimimo, bet ir kitas tėvas. Abiejų tėvų buvimas labai svarbus vaiko raidai ir tapatumui. 6-10 metų amžiaus vaikai linkę dėl iširusios šeimos labiau kaltinti kurį nors vieną iš tėvų. Paprastai vaikai nori, kad tėvai susitaikytų. Taip pat vaikus gali kankinti baimė, kad jie bus palikti vieni. Jie dažnai jaučiasi atstumti, ypač to iš tėvų, kuris išėjo iš namų.
Nors 11-18 metų paaugliai tampa vis savarankiškesni, siekiantys atsiskirti nuo tėvų bei daugiau bendraujantys su bendraamžiais, saugumas ir pastovumas šeimoje jiems išlieka labai svarbus. Nors šiuo metu paaugliai gali suprasti sudėtingą skyrybų procesą, priežastis, numatyti pasekmes, tačiau paauglystei vis tiek būdingas kategoriškumas, juoda-balta mąstymas. Todėl paaugliai gali pulti į kraštutinumus: visiškai paremti vieną iš tėvų ir atstumti kitą, stipriai įsitraukti į tėvų skyrybas arba labai atsiriboti. Tačiau reikia neužmiršti, kad kaip tik šiuo metu formuojasi nuostatos apie santykius, meilę, santuoką ir šeimą.
Specialistų patarimai padeda
Galvojant apie galimas skyrybas reikia pagalvoti ir apie tai, kaip tai atsilieps vaiko vystymuisi, kokią žalą tai padarys vaiko mąstymui apie šeimą. Todėl esant situacijai, kai skyrybų išvengti neįmanoma, reikia konsultuotis su specialistais, kaip visą procesą padaryti kuo mažiau žalingą. Visų pirma, šeimoms, išgyvenančioms skyrybų procesą, vienas pagrindinių patarimų – kalbėjimas, dabarties ir ateities aptarimas. Vaikams labai svarbu žinoti, kas jų laukia, ko jiems tikėtis.
Patarimų, ką sakyti, ko nesakyti vaikams ir kaip su jais elgtis, skyrybas išgyvenančioje šeimoje, tėveliams pateikiama svetainėje www.pagalbavaikams.lt jiems skirtuose skyriuose. Pavyzdžiui, tėvai informuojami, kad vyresniam vaikui reikia daugiau informacijos, bet kalbantis su paaugliais nederėtų leistis į smulkias skyrybų priežasties detales, arba susipažinti su atrodytų elementariais, bet svarbiais dalykais – kad neutralizuotumėte įtampą namuose, kuriuose auga kūdikis, reikėtų dažniau jį paimti ant rankų ir pan.
132 238 – tiek kartų 2011-ais metais buvo skambinta trumpuoju numeriu 116111. Čia skambina tiek vaikai, kurie nori gauti emocinę pagalbą, tiek suaugusieji, kurie nori informuoti apie vaikus, kuriems yra reikalinga pagalba. Trumpuoju numeriu 11 61 11 skambinantys vaikai dažniausiai kalba apie 5 problemas: psichosocialinę sveikatą, santykius su šeimos nariais ir bendraamžiais, seksualumą, lytiškumą, smurtą ir prievartą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje veikiančios Pagalbos vaikams linijos interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt sukurtas naujas skyrius „Tėvų skyrybos“, skirtas ir vaikams, kurių tėvai skiriasi ar išsiskyrė, ir skyrybas išgyvenantiems tėvams. Tokį skyrių sukurti tarnybą paskatino vaikų skambučiai nemokamu trumpuoju numeriu 11 61 11 dėl santykių ir krizių šeimoje, telefonu pasidalytos mintys apie patiriamus išgyvenimus tėvų skyrybų metu ir pan.
Kasmet išyra nemažai šeimų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 metais visoje Lietuvoje išsituokė 10 341 pora, kurių bendras vaikų skaičius siekė 5 734. Nors tokia realybė nedžiugina, tačiau, skyriaus kūrėjų nuomone, verta į šį reiškinį pažvelgti ne vien pro juodus akinius. Skyrybos – ne tik skausminga, bet ir vertinga patirtis. Pagrindinis patarimas – kalbėtis ir neužsidaryti tarp keturių sienų.
Kalbantis su paaugliais nederėtų leistis į smulkias skyrybų priežasties detales, arba susipažinti su atrodytų elementariais, bet svarbiais dalykais – kad neutralizuotumėte įtampą namuose, kuriuose auga kūdikis, reikėtų dažniau jį paimti ant rankų ir pan.
„Pokyčiai suaugusiųjų pasaulyje neišvengiamai turi įtakos ir jų vaikų gyvenimui,“ – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė. Anot jos, skyrybų metu sunku ne tik tėvams, bet ir jų vaikams. Kyla daug klausimų, ką sakyti ir ko ne, kaip elgtis, ko nederėtų daryti ir kt. Tiek tėvus, tiek atžalas užplūsta daug prieštaringų jausmų. Naujasis interneto svetainės skyrius apie skyrybas duoda daug naudingų patarimų, siūlo įvairias išeitis ir skelbia nemažai aktualios informacijos dėl socialinės, emocinės ir kitokios pagalbos.
Pagrindinė Pagalbos vaikams linijos funkcija – nukreipti skambinantįjį į tą socialinį partnerį, kuris yra arčiausiai vaiko ir geriausiai gali užtikrinti vaiko interesus ir suteikti jam būtinas paslaugas. Toks nepilnamečio lydėjimas galimas bet kurioje situacijoje, kai, pavyzdžiui, vaikas patiria smurtą namuose, iš jo tyčiojasi mokykloje, jis neturi ko valgyti, kur miegoti, ar paauglė laukiasi. Visų pirma skambinantis vaikas yra išklausomas, kas yra neatskiriama lydėjimo funkcijos dalis. Specialistas tik išklausęs gali suprasti problemą, padrąsinti vaiką ir padėti jam surasti sprendimo būdą, palydėti (ne tiesiogine prasme) jį pas galintį jam padėti specialistą – pedagogą, gydytoją, socialinį darbuotoją ir kt. Reaguodami į vaikų skambučius tiek dėl jų draugų, tiek dėl jų pačių, antrinės pagalbos – Pagalbos vaikams linijos konsultantai raštu kreipiasi į atitinkamas institucijas (įstaigas).
