Jaunimo darbo centrų specialistų teigimu, jaunuoliams dažnai būdingas maksimalizmas – norima iš karto daug ir visko, tačiau susidūrus su pirmosiomis nesėkmėmis, labai greitai ir lengvai pasiduodama.
Liepos 23 – rugpjūčio 10 dienomis Lietuvos darbo birža visuose teritorinių darbo biržų skyriuose, jaunimo darbo centruose organizuoja renginių ciklą „Jaunimo kelias į darbo rinką: lūkesčiai ir galimybės“, skirtą į naują gyvenimo etapą – darbo rinką – žengiantiems absolventams ir abiturientams.
Renginių ciklo seminarų sąrašas skelbiamas Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje. Informacija taip pat viešinama teritorinių darbo biržų atviro informavimo zonose, jaunimo darbo centruose, stenduose. Nemokamų renginių tikslą ir svarbą pristato Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vyr. specialistas Valdas Maksvytis.
Ką šiuose renginiuose sužinos atvykę absolventai ir abiturientai?
Renginių metu absolventai ir abiturientai gaus koncentruotą aktualią informaciją apie šalies ir jų gyvenamosios teritorijos darbo pasiūlą ir paklausą, pirmojo darbo svarbą ir įtaką tolesnei karjerai, kaip svarbu turėti strategiją mokėti planuoti. Vyksta ne tik teoriniai, bet ir praktiniai užsiėmimai, atliekami profesinio kryptingumo testai. Taip pat vyksta mokomųjų filmų peržiūra bei simuliaciniai darbo pokalbiai.
Renginiuose dalyvauja darbdavių ir savivaldybių atstovai, jauni ir patyrę verslininkai, savanorių organizacijos, psichologai, EURES, kredito unijų, verslo informacinių centrų, VšĮ „Versli Lietuva“, „Sodros“, Krašto apsaugos savanorių pajėgų bei profesinių sąjungų specialistai ir kiti socialiniai partneria. Absolventams ir abiturientams bus suteikta informacija apie profesijų perspektyvas ir įsidarbinimo galimybes.
Renginiuose bus daug dėmesio skiriama jaunuolio savęs vertinimui, adekvačių lūkesčių kūrimui, atskleidžiama, kaip didinti galimybes ir dabar, ir ateityje konkuruoti darbo rinkoje. Kalbama ne vien apie vertybines nuostatas, kurios svarbios darbe ir karjeroje, apie darbdavių reikalavimus, bet ir galimas alternatyvas – kaip kurti darbo vietas sau kitiems užsiimant individualia veikla, įgyti praktinės patirties savanorių organizacijose.
Kokių žinių dažniausiai stokoja absolventai ir abiturientai?
Jaunimo darbo centrų specialistų teigimu, jaunuoliams dažnai būdingas maksimalizmas – norima iš karto daug ir visko, tačiau susidūrus su pirmosiomis nesėkmėmis, labai greitai ir lengvai pasiduodama. Jaunimo situacija darbo rinkoje priklauso nuo bendros darbo rinkos situacijos, o pastarąją lemia ekonomikos padėtis. Sunkmetis turėjo didelės įtakos darbo rinkai – iki šiol nedarbas yra opi problema. Apie jaunimą galima sakyti „pirmieji iškrenta, paskutiniai patenka“. Taigi, jam įsitvirtinti darbo rinkoje šiuo metu vis dar pakankamai sudėtinga.
Nepaisant to, jog nuolat kalbama, kad darbo biržoje registruojama daugiausiai socialinius mokslus baigusių absolventų, ir šiemet tarp stojančiųjų šie mokslai vis dar populiariausi. Galima galvoti, kad daug kas priklauso nuo asmeninių gabumų, tačiau jei konkurencija didelė, reikalavimų kartelė iškeliama labai aukštai. Vadinasi, įrodant savo vertę reikės daug daugiau pastangų ir tai nebus lengva.
Paklausi specialybė darbo rinkoje padeda išvengti nedarbo. Pasitikrinti, kokios specialybės šiuo metu yra paklausiausios galima pasitikrinti įsidarbinimo galimybių barometre. Sėkmingose darbo paieškose svarbu planuoti, būti lankstiems, nebijoti keistis. Svarbu pats noras dirbti, įgyti patirtį. Taip, ir vėl kalbame apie adekvačius lūkesčius. Neturėdami praktinio patyrimo, negalėdami iš karto būti maksimaliai produktyvūs, negalime tikėtis ir darbo už kelis tūkstančius litų. Apskritai linkėčiau mažiau kraštutinumų, reikia ieškoti aukso vidurio. Pasiekti užsibrėžtų tikslų galima tik vertinant kliūtis kaip iššūkius, įveikiamus žinant ką nori pasiekti, kokios yra galimybės ir siūloma pagalba. Jaunas žmogus turi pats apsispręsti, kokiu principu vadovautis: „man sunku“ ar „aš galiu“. O gal išeitis būtų mąstyti ne kaip „darbgaviui“? Ateityje efektyviausia išeitis gali būti būtent individuali veikla, smulkusis verslas, darbo vietų ne tik sau, bet ir kitiems kūrimas.
Jaunimo darbo centrų specialistai teigia, kad dabar ateinantys absolventai dažniausiai yra motyvuoti, nusiteikę optimistiškai, energingi, todėl jie noriai ieško darbo. Taip pat pastebima, jog vis dar pasitaiko absolventų, skubančių užsiregistruoti darbo biržoje dėl sveikatos draudimo, nors jis dar galioja iki rugsėjo 1 d. Yra absolventų, besiregistruojančių ir dėl socialinių pašalpų, siekiančių iki 350 Lt, ir kurios savivaldybių socialiniuose skyriuose pradedamos mokėti užsiregistravus darbo biržoje (kai pragyvenimui skirtų lėšų dydis yra mažesnis nei nustatytas minimumas).
3 dalykai, kuriuos privalo žinoti abiturientas, baigdamas mokyklą
1. Vadovaukitės mokymosi visą gyvenimą principu. Didžiausia klaida manyti, kad gali „padžiauti“ diplomą ant sienos ir tiesiog mėgautis nieko nedarydamas. Šiais, žinių ir informacijos, nuolat kintančių technologijų, nepastoviais ekonomikos ir darbo rinkos laikais, kai konkurencija ypač didelė, gali greitai likti išmestas „už borto“. Tobulėkite. Nuolat!
2. Prisiimkite atsakomybę už savo gyvenimą ir veiksmus. Niekam nerūpi pasiteisinimai. Darbdaviui svarbu jūsų kuriama pridėtinė vertė. Kaltų ieškojimas – tik laiko gaišimas. Būkite pozityvūs, turėkite aiškius tikslus ir jų siekite vadovaudamiesi 3K dėsniu: pastangų kiekybė – kuo daugiau bandysite, tuo didesnė tikimybė, kad pasiseks; pastangų kryptingumas; pastangų kokybė – tikėkitės geriausio, bet ruoškitės blogiausiam ir būsite visada pasiruošę. Jūs nerašinėjate ant sienų viešajame tualete? Tuomet negaiškite ir brangaus laiko rašydami ant sienų facebooke ar kituose pokalbiams skirtuose socialiniuose tinkluose. Ir dar – nebijokite klausti ar prašyti pagalbos. Žmonės linkę padėti. Mes patys statome išankstinių įsitikinimų barjerus.
3. Atsiminkite, jog tikroji darbo paieška – ne CV siuntimas (tai, beje, ne veltui vadinama pasyviąja darbo paieška), o savo srities profesionalų, specialistų pažinčių ir kontaktų tinklo mezgimas. Išnaudokite studijų laikotarpio privalumus – karjeros centrus, karjeros muges, kitus renginius ir projektus. Dalyvaukite jaunimo ir studentų organizacijų veiklose, studijų mainų ir darbo programose, vasarą būtinai ieškokite galimybių atlikti praktiką. Šiais laikais diplomas kartais gali būti geras koziris, tačiau dažnai tai nebėra darbo garantas. Ne mažiau svarbu nusiteikimas, nuotaika ir požiūris. Tobulėkite. Nuolat! Turime investuoti į save ugdydami bendrąsias kompetencijas: bendravimas – mokėjimas klausytis, klausti, atsakyti, suprasti pašnekovo kūno kalbą, gebėjimas likti dalykiškam ir geranoriškam; viešasis kalbėjimas ir t.t. Rodykite iniciatyvą – mažų mažiausiai reikia laukti, o patiems aktyviai ieškoti įvairiausių galimybių. Geriau būti vienam minioje, o ne vienam iš minios. Daugiausiai laimi tie, kurie mąsto drąsiai, naujoviškai, kitaip. Pasitikėkite savimi, tikėkite ir Jums būtinai pasiseks!
---------------------------------------------------------
Kaip jau rašėme anksčiau Lietuvos darbo birža siekdama mažinti jaunimo nedarbą nuo 2010 m. vasaros vykdė ESF lėšomis finnansuojamą projektą „Būk aktyvus darbo rinkoje“, kuriame per pusantrų metų dalyvavo 6,1 tūkst. jaunuolių iki 29 metų. Net 83 procentai šio projekto dalyvių gavo nuolatinius darbus, todėl ieškota būdų kaip pratęsti šias veiklas. Lietuvos darbo birža inicijavo kitą projektą „Jaunimo užimtumo didinimas“, kuriame kiti 6000 jaunuolių Europos socialinio fondo lėšomis galės įgyti patirties darbo vietoje.
