Visą šią savaitę Klaipėdoje vyksta koncertai, skirti gegužės 20 d. laukiančiam penktajam „Vilties bėgimui“ – tradiciniu tapusiam dvasingam renginiui, kuriuo kasmet paminimi onkologinėmis ligomis sergantys žmonės. Renginių metu surinktos lėšos bus skiriamos Šv. Pranciškaus onkologijos centro Klaipėdoje statybai ir įrengimui.
Apie šią kilnią idėją kalbame su pagrindiniu „Vilties bėgimo“ organizatoriumi, Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresniuoju broliu Benediktu.
Kam skirtas Šv. Pranciškaus onkologijos centras, kokia jo socialinė ir dvasinė reikšmė?
Tai pirmasis centras Lietuvoje, kuris teiks vėžiu sergantiems ligoniams, jų artimiesiems psichologinę, socialinę, dvasinę paramą. Tai labai svarbu ligoniams ir jų šeimos nariams, ieškantiems palaikymo, nusiraminimo, vilties. Tai labai kilnus tikslas ir kartu gėrio kūrimas bei gyvybės išsaugojimas.
Lėšos šiam centrui renkamos jau ne vienerius metus. Ar Lietuvos žmonės palaiko ir remia šią idėją?
Žmonės nepaprastai dosnūs. Dvasinės paramos centro statybai aukojama ne tik rengiantis „Vilties bėgimui“ ar jo metu. Aukos renkamos visus metus, rengiant labdaros koncertus, o taip pat rašant projektus įvairiems fondams.
Na, o praeitą savaitę susirinkę „Vilties bėgimo“ organizacinio komiteto nariai dėliojo gaires, kaip jis atrodys šiemet. Jau pernai pirmą kartą prie bėgikų dėjosi dviratininkai, tą pačią bėgimo dieną mynę pėdalus į Vasaros estradą nuo Palangos tilto. Šiais metais žygis dviračiais į „Vilties bėgimo“ šventę Klaipėdoje vyks antrą kartą. Gražią iniciatyvą pademonstravo ir motociklininkų klubai, prieš „Vilties bėgimą“ žinią apie jį veždami aplink Lietuvą.
Kas už surinktas lėšas jau padaryta, kiek pasistūmėjo Dvasinio centro statybos?
Neseniai duris atvėrė Dvasinio centro koplyčia: sustatyti suolai, altorius, pakabinta Nukryžiuotojo unikali skulptūra, kurią iš vario lakštų nukalė meistras Vytas Navickas. Dalis vario panaudota iš Vilniaus ir Klaipėdos savartynų.
Šiandien prie koplyčios jau galima įvažiuoti asfaltuota gatve iš Kretingos gatvės, nebereikia riedėti aplinkui per Labrenciškes. Nutiesta nauja Savanorių gatvė, sutvarkytas apšvietimas. Visai netrukus duris atvers informacijos ir meno terapijos korpusas, statomas nedidelis brolių vienuolynas. Čia gyvenantys pranciškonai patarnaus ligoniams.
Koks šiemet bus „Vilties bėgimas“, kiek jame sulauksime dalyvių?
Su kiekvienais metais „Vilties bėgimo“ rekordai smarkiai pagerinami: auga „Vilties bėgimo“ vaikų karta. Svarbiausia, vis auga pasitikėjimas renginiu. Jaunimas siekia įsigyti „Vilties bėgimo“ dalyvio pažymėjimą kaip savanoriškos veiklos ženklą, solidarumo su onkologiniais ligoniais simbolį. Tai liudija renginio dalyvių aukštą sąmoningumo lygį, pilietinę atsakomybę, orumą, savigarbą, sumanumą, atvirumą ir drąsą. Po renginio Vasaros estradoje „Vilties bėgimo“ dalyviai išsiskirsto, tačiau jų sielos tampa socialesnės, brandesnės ir perspektyvesnės.
Beje, dalyvauja ne tik bėgikai. Šiemet antrą kartą prie jų dėsis ir baidarininkai, plauksiantys Minijos upe. Antrą kartą labdaros aukcioną rengia fotografai. Šiemet prie „Vilties bėgimo“ prisidės ir dviratininkai, bėgimo dieną startuosiantys iš Nidos ir atvyksiantys į Vasaros estradą.
Pirmą kartą penktajame „Vilties bėgime“ dalyvaus ir atskiros gimnazijos bei klasės, kurios bėgs, palaikydamos sunkia onkologine liga sergančius savo klasės draugus.
Taigi prasmingos pastangos plečiasi, sėjasi tarsi grūdai derlingoje dirvoje ir jau nenumaldomai stiebiasi aukštyn!
